Gynėjas baudžiamajame procese
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gynėjas - asmuo, įstatymų nustatyta tvarka teikiantis teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus. Vokietijoje gynėjas greta prokuratūros ir teismo yra laikomas nepriklausomu, savarankišku teisėsaugos organu (BVerfGE 39, 156 ff.; vgl. auch § 1 BRAO).
Straipsnio tekstas ar jo dalis yra teisės akto ar jo fragmento kopija, kurią dar reikia pritaikyti Vikipedijai. Pritaikykite pateiktą medžiagą Vikipedijai – perrašykite enciklopediniu stiliumi, apibendrinkite ar pan. Galite pateikti pasiūlymų diskusijose. |
Paprastai gynėju gali būti profesionalus advokatas. Kai kuriose valstybėse - ir kiti asmenys. Pvz., Lietuvoje - ir advokato padėjėjas (LR BPK 17 str.).[1]. Rusijoje, anksčiau ir TSRS - ir asmuo, nesantis advokatu, gali būti teismo prileistas kartu su advokatu, o bylose, nagrinėjamose taikos teisėjo - ir vietoj advokato. Vokietijoje gynėju (pagal § 138 Abs. 1 StPO) gali būti bet kuris advokatas ir bet kuris Vokietijos aukštosios mokyklos teisės dėstytojas (vok. Rechtslehrer). Pagal § 139 StPO - teisę išmanantis asmuo (vok. Rechtskundige) (teisės referendaras). Be to, ypatingais atvejais pagal § 138 Abs. 2 StPO ginti gali asmuo, turintis kaltinamojo pasitikėjimą.
Tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams (LR BPK 47 str. 1 d.).
Advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padėjėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Advokato padėjėjas negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.
Vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti.