Italų-romanų kalbos

Italų–romanų kalbos – vienas iš romanų kalbų pogrupių,^[1][2][3][4] priskiriamas vakarų romanų kalboms, bet pasižymintis ir kai kuriais rytų romanų kalbų bruožais.

Italų-romanų kalbos
Paplitimas	Italija, Prancūzija
Kilmė	Indoeuropiečių kalbos Italikų kalbos Romanų kalbos Vakarų romanų kalbos Italų-romanų kalbos

Italų–romanų kalbos

Italų–romanų kalboms priklauso:

• Italų kalba;
• Sardinų kalba;
• Istroromanų kalba;
• Korsikiečių kalba;
• Siciliečių kalba.

Kai kurie kalbininkai italų–romanų kalboms priskiria retoromanų kalbas.

Italų–romanų kalbas klasifikuoti sudėtinga dėl to, kad atskirų kalbų kilmė faktiškai yra skirtinga. Šiaurės Italijos tarmės panašiausios į oksitanų–romanų kalbas, o Pietų Italijos kalbos turi daugybę jas su rytų romanų kalbomis jungiančių ypatybių. Bendrinė italų kalba pasižymi tiek vakarų, tiek rytų romanų kalbų ypatybėmis.

Išnašos

1. Rosanna Sornicola (1977). Liguori (red.). La competenza multipla. Un'analisi micro-sociolinguistica. Napoli.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
2. John Trumper; Marta Maddalon (1980). Brenner (red.). L'italiano regionale tra lingua e dialetto. Cosenza.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
3. Gaetano Berruto (2004). Laterza (red.). Prima lezione di sociolinguistica. Bari.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
4. Michele Loporcaro (2009). Laterza (red.). Profilo linguistico dei dialetti italiani. Bari.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)