![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/2/26/Jane-goodall.jpg/640px-Jane-goodall.jpg&w=640&q=50)
Jane Goodall
From Wikipedia, the free encyclopedia
Dama Valeri Džeinė Moris Gudal (angl. Dame Valerie Jane Morris-Goodall, g. 1934 m. balandžio 3 d.) – anglų primatologė ir antropologė. Ji praleido 60 m. tyrinėdama laukinių šimpanzių elgesį ir yra laikoma kompetentingiausia pasaulyje šimpanzių eksperte bei viena iš trijų Leakey angelų (kartu su Diana Fosi ir Birute Galdikas).[1]
Džeinė Gudal angl. Jane Goodall | |
---|---|
![]() | |
Gimė | 1934 m. balandžio 3 d. (90 metų) Londonas, Anglija |
Gyven. vieta | Jungtinė karalystė |
Pilietybė | Anglijos |
Sritis | primatologija |
Alma mater | Niuhemo koledžas Darvino koledžas |
Žinomas (-a) už | šimpanzių stebėjimas ir studijos, gamtos apsauga, gyvūnų gerovė |
Žymūs apdovanojimai | |
Kioto premija (1990 m.), |
Gimė Hampstedo kvartale Londone (JK), verslininko ir rašytojos šeimoje.[2][3] Bendradarbiaudama su paleontologu ir antropologu L. S. B. Lykiu Džeinė 1960 m. įkūrė stovyklą Gombe Strymo rezervate Tanzanijoje (dabar nacionalinis parkas), kad galėtų stebėti šimpanzių elgesį.[1]
Džeinė Gudal yra savo vardo instituto ir programos „Šaknys ir ūgliai“ (angl. Roots & Shoots) įkūrėja ir daug dirbo gyvūnų apsaugos ir gerovės klausimais. Nuo 2022 m. ji yra Nežmoginių gyvūnų teisių projekto valdybos narė.[4] 2002 m. balandžio mėn. tapo Jungtinių Tautų taikos pasiuntine, yra Pasaulio ateities tarybos garbės narė.
Gudal yra vegetarė, tokią mitybą pasirinkusi dėl etinių, aplinkosaugos ir sveikatos priežasčių. Šia tematika 2009 m. išleido knygą „Vidinis ūkio gyvūnų gyvenimas“ (angl. The Inner World of Farm Animals), o 2021 m. parašė kulinarinę knygą „Valgyk mažiau mėsos“ (angl. Eat Less Mear).[5] Džein Gudal yra nemažai rašiusi ir pasisakiusi klimato kaitos poveikio nykstančioms rūšims, įskaitant šimpanzes, klausimu. Gudal fondas bendradarbiavo su NASA miškų nykimą rodančioms palydovinėms nuotraukoms gauti ir šviesti vietinius apie miškų nykimo poveikį šimpanzėms ir vietinėms Vakarų Afrikos bendruomenėms.
Už aplinkosaugos ir humanitarinę veiklą yra pelniusi nemažai aukščiausio lygio apdovanojimų, iš kurių prestižiškiausi Kioto premija (1990 m.), Tailerio premija (1997 m.), Templtono premija (2021 m.).[1]
2017 m. apie Džeinės Gudal gyvenimą ir kūrybą sukurtas dokumentinis filmas.[1]