Japonijos ekonomika
From Wikipedia, the free encyclopedia
Japonija yra pramoninė laisvos rinkos ekonomikos šalis. Atskirais aspektais Japonijoje tebėra pastebimi ankstesnės valstybės reguliuojamos ekonomikos požymiai, tačiau pastaraisiais metais Japonijos ekonomika vis labiau dereguliuojama ir privatizuojama, paskutinis svarbus žingsnis šia linkme buvo Japonijos pašto privatizavimas.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Japonijos ekonomika | |
Valiuta | jena (JPY¥) |
---|---|
Fiskaliniai metai | balandžio 1 d. – kovo 31 d. |
Prekybos partneriai | APEC, WTO, OECD |
Statistiniai duomenys | |
BVP | 5,388 trln. $ (2009 m.) |
BVP augimas | 0 % (2009 m.) |
BVP gyventojui | 42,310 tūkst. $ (2009 m.) |
BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis: 1,6 % pramonė: 25,3 % paslaugos: 73,1 % (2006 m.) |
Infliacija | 1,2 % (2009 m.) |
Darbo jėga | 66,44 mln. (2006 m.) |
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | žemės ūkis: 4,6 % pramonė: 27,8 % paslaugos: 67,7 % (2004 m.) |
Bedarbystė | 4,1 % (2006 m.) |
Pagrindiniai pramonės sektoriai | mašinų gamyba, pramonės ir transporto įranga, elektronikos prietaisai, chemijos pramonė, metalo apdirbimas, mechaniniai įrankiai, organinių medžiagų perdirbimas, spalvotieji metalai |
Užsienio prekyba | |
Eksporto pajamos | 678,1 mlrd. $ (2007 m.) |
Pagrindiniai eksporto partneriai | JAV: 20,4 %, Kinija: 15,3 %, Pietų Korėja: 7,6 %, Taivanas: 6,3 %, Honkongas: 5,4 % (2007 m.) |
Importo pajamos | 573,3 mlrd. $ (2007 m.) |
Pagrindiniai importo partneriai | Kinija: 20,5 %, JAV: 11,6 %, Saudo Arabija: 5,7 %, JAE: 5,2 %, Australija: 5 %, Pietų Korėja: 4,4 %, Indonezija: 4,2 % (2007 m.) |
Bendroji skola užsieniui | 1,547 trln. $ (2006 m. liepa) |
Valstybės išlaidos | |
Valstybės įsiskolinimas | 176,2 % BVP dalies (kartu su vietinėmis išlaidomis, 2006 m.) |
Tiesioginės įplaukos | 1,411 trln. $ (2006 m.) |
Tiesioginės išlaidos | 1,639 trln. $ (2006 m.) |
Ekonominės pagalbos fondas | 9,7 mlrd. $ (2007 m. vasaris) |
Japonijos ekonomikai būdingas aukštas efektyvumas, ji ypatingai stipri tarptautinėje prekyboje ir intensyvių tyrimų reikalaujančiose aukštosiose technologijose. 2003 m. Japonijos eksportas siekė 363 milijardus eurų. Šiuo požiūriu Japonija yra trečioje vietoje tarp stambiausių eksporto valstybių po Vokietijos ir JAV. Tokiose srityse kaip žemės ūkis ir paslaugos jos produktyvumas yra žemesnis. Žemės ūkio sektorius yra stipriai subsidijuojamas.
Mažėjančios akcijų ir nekilnojamojo turto kainos devintojo dešimtmečio pabaigoje sukėlė ekonomikos stagnaciją. BVP augimas sumažėjo iki vidutiniškai 1.5 % 1991-1999 m. Tai buvo lėtesnis augimas, nei tai buvo būdinga kitoms didžiosioms pramoninėms valstybėms tuo pačiu laikotarpiu, tačiau jis atitiko Prancūzijos ir Vokietijos augimą. Amžių sandūroje Japonija patyrė recesiją, kurią skatino ir recesiją JAV, tačiau nuo 2003 m. vėl prasidėjo stabilus ūkio augimas BVP didėjant po 2.0 % 2003-2004 m., tokio paties augimo tikimasi ir 2005 m. 2005 m. pirmoje pusėje Japonija pasiekė 5 % augimą.
Dėl didelių atlyginimų jau aštuntajame dešimtmetyje japonų įmonės pradėjo perkėlinėti gamybą į užsienį, pirmiausia į Pietryčių Azijos šalis – Singapūrą ir Malaiziją.