Malaizija
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Borneo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Malaiziją valdo sultonas Ibrahim Iskandar.
| Malaizija malaj. Malaysia
|
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Mano šalis“ | |||||
.svg) Malaizija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | malajų | ||||
| Sostinė | Kvala Lumpūras | ||||
| Didžiausias miestas | Kvala Lumpūras | ||||
| Valstybės vadovai • Karalius • Ministras pirmininkas • - |
Ibrahim Iskandar Anwar Ibrahim - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
330 803[1] km2 (64) 0,3 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis |
31 164 177 (44) 73,95 žm./km2 (94) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2015 815,65[2] mlrd. $ (26) 26 950[3] $ (52) | ||||
| Valiuta | Malaizijos ringitas (MYR) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +8 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta |
nuo Jungtinės Karalystės 1957 m. rugpjūčio 31 d. | ||||
| Interneto kodas | .my | ||||
| Šalies tel. kodas | 60 | ||||
Iki XIX a. Malaizijos istorija buvo neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija: čia kūrėsi ir klestėjo daug skirtingų valstybių. I tūkstantmetyje čia plito hinduistinė kultūra, atnešta indų pirklių ir misionierių. Jie naudojosi Malakos pusiasaliu kaip tarpine zona prekyboje su Kinija, todėl čia susiformavo Transmalakinės prekybos miestai-valstybės, tokie kaip Kedah, Langkasuka ir kt.
Malakos pusiasalis regioniškai labai artimai susijęs su Rytine Sumatra, kur gyvena ta pati malajų tauta. Apie VII a iš Sumatros Palembango miesto kilusi Šrividžaja dinastija ir politiškai suvienijo malajų gyvenamas sritis. Vėliau, XIV a. jos buvo suvienytos Madžapadhito imperijos, kilusios Javos saloje.
XV a. Malajų salyne pradėjo plisti islamas, kas sudarė prielaidas susiformuoti įvairiems islamiškiems sultonatams. Tuo metu Palembango princas Paramešvara įkūrė Melakos miestą, priėmė islamą ir įkūrė Melakos sultonatą. Melaka nuo tada visą laiką buvo vienu svarbiausiu Malajų salyno ir civilizacijos miestų, – vartai į pasaulį.
XVI a. pasirodę portugalai paėmė Melaką ir tokiu būdu gavo praėjimą į visą salyną. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė olandai. Melakos sultonato įpėdiniu tapo Džiohoro sultonatas, kuris XVII a nusilpo. Dėl to teritorijoje hegemoniją įgijo Ačehas, dar vėliau čia įsigalėjo bugiai.
Olandams ir anglams vykdant kolonizaciją, Malakos pusiasalyje įsigalėjo anarchija. Susiformavo daug smulkių sultonatų, kurie dabar ir sudaro Malaizijos valstijų (negara) pagrindą.
XIX a britai intensyviai kolonizavo pusiasalio sultonatus, formuodami Britų Malają. 1909 m. iš Siamo atkovojus tris seniau užimtus sultonatus ir 1914 m. prijungus Džiohoro sultonatą, Vakarų Malaizijos teritorijos įgijo dabartinį pavidalą. Per XIX a britų įtakoje atsidūrė ir Rytų Malaizijos teritorijos Borneo saloje, atimtos iš Brunėjaus sultono. Tokiu būdu pilnai susiformavo dabartinės Malaizijos ribos, skiriančios ją nuo Indonezijos, kurios teritorijas nulėmė Nyderlandų kolonizuotos salyno teritorijos.
Po Antrojo pasaulinio karo iš buvusių Nyderlandų kolonijų gimė Indonezija, o iš Didžiosios Britanijos – Malaizija, Singapūras ir Brunėjus.
Valdymo forma – renkama federacinė konstitucinė monarchija. Galioja 1952 m. konstitucija. Šalies vadovas – sultonas, vadinamas Yang di-Pertuan Agong, reiškiančiu Vyriausiąjį valdovą. Malaizija išsiskiria iš kitų konstitucinių monarchijų tuo, kad šalies sostas yra ne paveldimas, o renkamas. Vyriausias valdovas renkamas Valdovų tarybos (ją sudaro 9 šalies valstijų-sultonatų valdovai), penkerių metų terminui. Dabartinis šalies valdovas yra Mizan Zainal Abidin, išrinktas per 2006 m. lapkričio 3 d. vykusius rinkimus.[4]
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dvejų rūmų parlamentas, sudarytas iš aukštesniųjų – Senato (Dewan Negara) (70 vietų, 44 senatoriai skiriami sultono, 26 renkami valstijų įstatymų leidybos susirinkimų, kadencija trunka trejus metus, yra galimybė vienam perrinkimui) ir žemesniųjų – Atstovų rūmų (222 vietų nariai renkami visuotiniu balsavimu, 5 metų kadencijai).[4]
Vykdomoji valdžia yra vyriausybė, kuriai vadovauja ministras pirmininkas. Ministru pirmininku tampa daugiausiai vietų Atstovų rūmuose laimėjusios partijos vadovas.[4]Valstijose yra įstatymų leidžiamoji valdžia, kurią sudaro valstijos valdovas ir įstatymų leidybos susirinkimas. Vykdomąją valdžią valstijose turi vykdomosios tarybos. Jos atsiskaito įstatymų leidybos susirinkimams.
Malaizija suskirstyta į 13 valstijų (negeri), ir 3 federalines teritorijas (wilayah persekutuan). Iš 13 valstijų – 9 yra monarchijos. Taip pat šalis skirstoma į 2 regionus – Vakarų Malaiziją (Malakos pusiasalio dalis) ir Rytų Malaiziją (Borneo salos šiaurė).
Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Tai pietryčių Azijos valstybė, susidedanti iš Vakarų Malaizijos (Malakos pusiasalio pietuose) ir Rytų Malaizijos (Kalimantanas šiaurėje). Malaizija apima vakarinę Malajos pusiasalio dalį taip pat Borneo salos šiaurinę dalį, kuri dalinama į dvi valstijas – Sabah ir Saravaką. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malakos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Bornėjo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Šalies krantus šiaurėje skalauja Pietų Kinijos jūra, šiaurės rytuose – Sulu jūra, rytuose Sulavesio jūra. Aukščiausias taškas – Kinabalu (4095 m) Borneo saloje. Malaizijos plotas – ~333 tūkst. km. Iš jų tik 0,3 % sudaro vanduo. Visus metus laikosi karšti orai. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo 25 °C iki 28 °C. Pakrantės rajonuose diena būna 30-36 °C. Kamerono kalnai – Malaizijos pusiasalio centre – tai daugybė 1500–1800 m kalvų.
Malaizija yra didelė kaučiuko ir alavo tiekėja. Kiti svarbūs šalies produktai yra palmių aliejus, žaliavinė nafta ir naftos produktai, elektronika, miško, tekstilės produktai. Iš žemės ūkio gyvena apie 20 % šalies gyventojų ir žemės ūkis sudaro apie 15 % BVP. Šalies Bendras vidaus produktas ~308 mlrd. JAV dol. o vienam gyventojui tenka beveik 13 tūkst. JAV dol.
Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Japonija, JAV, Singapūras.
Malaizijos populiaciją sudaro daug skirtingų etninių grupių, bet daugumą (50,4 %) sudaro malajai[4], kurie, pagal konstitucijos apibrėžimą, yra malajų papročius ir kultūrą praktikuojantys musulmonai. Dėl šios priežasties, techniškai bet kokios rasės žmogus gali būti laikomas malajumi ir turėti konstitucijoje nurodytas malajų teises. Kiti vietiniai gyventojai sudaro daugiau nei 50 % rytinės Malaizijos dalies populiacijos ir apie 11 % visų šalies gyventojų. Taip pat 23,7 % šalies gyventojų kilę iš Kinijos ir 7,1 % iš Indijos[4] (daugiausiai tamilai). Be to, šalyje legaliai dirba maždaug vienas milijonas užsieniečių ir galbūt dar milijonas dirba nelegaliai. 2008 m. duomenimis, Malaizijoje gyvena apie 150 000 pabėgėlių ir prieglobsčio siekėjų. JAV pabėgėlių ir imigrantų komitetas įvardijo Malaiziją kaip vieną iš 10 blogiausių vietų pabėgėliams, nes šalyje jie yra dažnai diskriminuojami.[5]
Gyventojai po šalį yra pasiskirstę labai netolygiai: maždaug 70 % žmonių gyvena Malakos pusiasalyje esančioje Malaizijos dalyje, o rytiniuose regionuose gyventojų tankumas yra daug mažesnis.
Valstybinė šalies kalba yra malajiečių. Taip pat dažnai vartojami įvairūs kinų kalbos dialektai ir įvairios indų kalbos. Rytinėje Malaizijos dalyje yra vartojamos kelios vietinės kalbos.[4] Anglų kalba taip pat yra plačiai vartojama, pradinėje ir vidurinėje mokyklose ji yra privalomas dalykas. Tiesa, šnekamoji anglų kalba Malaizijoje yra nukrypusi nuo įprastos versijos, naudojami ir iš malajų, kinų bei indų kalbų kilę žodžiai, amerikietiškas bei australiškas slengas, sintaksė panaši į pietinės Kinijos dalies dialektų sintaksę.
Pasiskirstymas pagal religijas (2000 m. surašymo duomenys):[4]
Skirtingų etninių grupių pasiskirstymas pagal religijas smarkiai skiriasi. Dėl jau minėto malajų apibrėžimo konstitucijoje, 100 % malajų yra musulmonai. 75,9 % Malaizijoje gyvenančių etninių kinų yra budistai, 10,6 % – daoistai, 9,6 % – krikščionys. 84,5 % etninių indų yra hinduistai, 7,7 % – krikščionys, 3,8 % – musulmonai. Vietiniai gyventojai, kurie neatitinka malajų apibrėžimo, yra daugiausiai krikščionys (50,1 %), musulmonai (36,3 %) bei folklorinių religijų atstovai (7,3 %).[6]
Teoriškai Malaizijos konstitucija garantuoja religijos laisvę, bet kai kuriose valstijose neišpažįstantys oficialios šalies religijos islamo žmonės yra kiek labiau suvaržyti dėl religinių pastatų statymo bei religinių švenčių šventimo.[7][8] Musulmonams Malaizijoje yra sukurtas specialus teismas, kuris sprendžia tik klausimus, susijusios musulmonų religinėmis prievolėmis. Šis teismas nagrinėja klausimus dėl musulmonų tikėjimo, santuokos, paveldėjimo, persivertimo į kitą religiją ir panašių problemų. Joks kitas Malaizijos teismas negali anuliuoti religinio teismo sprendimų.
Orchidėja – nacionalinė Malaizijos gėlė.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
