Jorvikas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Jorvikas – normanų vikingų karalystė, apėmusi sritį, kuri vėliau tapo Jorkšyru ir kai kuriomis kitomis šiaurės Anglijos dalimis. Pavadinimas Jorvikas kartu reiškė ir karalystės sostinę Jorką. Su nedidelėmis pertraukomis dėl karų su Veseksu ši normanų karalystė egzistavo nuo 876 iki 954 m.[1][2]
Trumpi faktai
Jórvík Jorviko karalystė | ||||
nebėra | ||||
| ||||
Sostinė | Jorvikas (Jorkas) | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
karalius | ||||
875 – 877 (pirmas) | Halfdanas Ragnarsonas (Halfdan Ragnarsson) | |||
952 - 954 (paskutinis) | Erikas Kruvinasis Kirvis (Eric Bloodaxe) | |||
Era | ankstyvieji viduramžiai | |||
- užkariavimas | 876 m., 876 | |||
- prijungimas prie Nortumbrijos (Anglijos dalis) | 954 m. | |||
Uždaryti
Jorvikas palaikė glaudžius ryšius su normanų Dublino karalyste Airijoje. Šios dvi karalystės niekada nebuvo susijungusios, tačiau keturis karaliai buvo bendri – Sigtrygas Kečas (Sigtrygg Caech), Gutfritas (Guthfrith), Olafas III Gutfritsonas (Olaf III Guthfrithson) ir Olafas Kuaranas (Olaf Cuaran).[3]
902 – 921 m. Jorviko karalystė valdė ir Meno ir salų karalystę.