Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija (dar žinoma kaip Espoo konvencija) – tarptautinė sutartis, priimta 1991 m. Espe, Suomijoje ir įsigaliojusi 1997 m. rugsėjo 10 d. Tai pirmasis daugiašalis susitarimas, pateikiantis detalias tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo taisykles ir jų procedūrinius reikalavimus. Derybos dėl konvencijos vyko Jungtinių Tautų Europos ekonominėje komisijoje, dokumentą gali ratifikuoti bet kuri komisijos narė.[1] Iki 2012 m. sausio tai buvo padariusios 45 valstybės.[2]