Kamasūtra
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kamasūtra (skr. कामसूत्र = IAST: Kāmasūtra-) – senovės indų eiliuotas tekstų, rinkinys skirtas kamos (meilės) temai. Tai vienas iš meilės mokslų kamašastrų traktatų. Laikoma esminiu tekstu apie meilę sankskrito literatūroje. Autorius – Vatsjajana, gyvenęs III–IV a., greičiausiai Guptų epochoje.
Kūrinio pavadinimas sanskrito kalboje (kāmasūtra-) reiškia „meilės aforizmai“ arba „traktatas apie meilę“. Senovės indų mitologijoje Kama buvo meilės dievas, dievo Višnaus ir deivės Lakšmės sūnus. Jis buvo vaizduojamas kaip nuostabus jaunuolis su lanku ir penkiomis strėlėmis, kuriomis žeidė žmones, sukeldamas meilės jausmą. Jis yra senovės graikų Eroto ir romėnų Amūro atitikmuo. Sūtros – senovės indų filosofiniai, politiniai, moraliniai traktatai, pamokančių posakių rinkiniai.
Tradiciškai Kamasūtros autorius Vatsjajana laikomas asketu, kuris visą gyvenimą laikėsi celibato, kitaip nei kiti Indijos erotologai, rašė nesiremdamas asmeniniu patyrimu. Įžanginėje dalyje pabrėžiama, kad Kamasūtros adresatas yra išsimokslinęs miestietis (nagaraka) ir kad kamos negalima atsieti nuo dharmos ir arthos priedermių.
Klasikiniu Kamasūtros komentaru laikomas Jašodharos Indrapados veikalas „Džajamangala“ (XIII a.).[1]