From Wikipedia, the free encyclopedia
Kapucinai (oficialiai Mažesniųjų brolių kapucinų ordinas, lot. Ordo Fratrum Minorum Capucinorum, OFM Cap.) – katalikų vienuolių ordinas, nuo 1528 m. turintis popiežiaus teisių ordino statusą.[1] Pranciškonų atšaka, tad vadovaujasi Pranciškaus Asyžiečio regula ir testamentu bei savo konstitucija. Vienuolių tikslai – malda, apaštalavimas, pagalba ligoniams, vargšams.
Kapucinų abitas yra rudos spalvos, sujuosiamas virve su mazgais, su ilgu smailiu gobtuvu (it. cappuccio – „gobtuvas, kapiušonas“). Tokį abitą jie perėmė iš kamaldulių ordino, pas kuriuos iš pradžių glaudėsi.
Įsteigtas apie 1525 m. Italijoje (atsiskyrė nuo mažesniųjų brolių), kai pranciškonas observantas Matteo Serafini apleido savo konventą ir įsikūrė nuošalioje vietoje. Pasisiuvo paprastesnio sukirpimo abitą (kaip Pranciškus Asyžietis) ir prisiėmė atsiskyrėlišką, neturtingą ir kontempliatyvų atgailos gyvenimą. Juo pasekė kiti observantų ir konventualų pranciškonai. 1528 m. liepos 3 d. popiežius Klemensas VII savo bulėje suteikė leidimą „gyventi atsiskyrėlišką gyvenimą ir visur eiti pamokslaujant vargšams“.[2]
Į Lietuvą kapucinai atvyko 1928 m. iš Vokietijos, Plungėje 1930 m. atidarė mokyklą. 1935 m. jiems atiduota Kaune tuo metu dar nebaigta statyti Kauno šv. Vincento Pauliečio bažnyčia. 1948 m. sovietų valdžia uždarė vienuolynus, visi broliai privalėjo išsiskirstyti po parapijas, nusivilkti abitus.[3]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.