Krainos kunigaikštystė

Krainos kunigaikštystė arba Krainos hercogystė (vok. Herzogtum Krain slovėn. Vojvodina Kranjska) – kunigaikštystė, egzistavusi 1364–1804 ir 1816–1918 m., priklausiusi Šventajai Romos imperijai, Habsburgų monarchijai. Didžiąją dalį istorijos jos teritorija apėmė sritis, kur dabar yra Slovėnija (istorinis Krainos regionas).

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Herzogtum Krain Krainos kunigaikštystė
Šventosios Romos imperijos kunigaikštystė (1364–1804) Austrijos imperijos kunigaikštystė (1815–1867) Austrijos-Vengrijos kunigaikštystė (1867–1918)
← 1364 – 1918 →
Vėliava Herbas
Location of Kunigaikštystė Habsburgų monarchijoje
Sostinė	Gracas
Kalbos	vokiečių, slovėnų
Valdymo forma	monarchija
Krainos kunigaikščiai
1364–1365 (pirmasis)	Rudolfas II;
1590–1619 (paskutinis atskiras)	Ferdinandas II
Era	naujieji laikai
- Tapo kunigaištyste	1364 m., 1364
- Atiteko Jugoslavijai	1918 m.

Istorija

Kunigaikštystė buvo iki tol čia egzistavusios Krainos markos tąsa, po to, kai jos markgrafas Rudolfas iš Habsburgų dinastijos savavališkai pasiskelbė kunigaikščiu. Tai jis padarė be Šventosios Romos imperatoriaus sutikimo.

Kunigaikštystė liko Habsburgų monarchijoje iki pat XX a. Habsburgai Austrijos erchercogai paveldėdavo Krainą kartu su Karintija, Štirija ir Goricija. Tik 2 kartus šios kunigaikštystės išskirtos iš bendrų Habsburgų valdų kaip Vidinė Austrija, valdoma atskiros dinastinės linijos. Iš visų Vidinės Austrijos kunigaikštysčių Kraina buvo mažiausiai germanizuota. Didžioji dalis gyventojų išlaikė slavišką slovėnų kalbą.

Po Šventosios Romos imperijos panaikinimo 1804 m. Krainos kunigaikštystė panaikinta ir tiesiogiai inkorporuota į Austrijos imperiją. Tačiau 1809 m. jos teritoriją užėmė Napoleonas, kuris ją įjungė į Prancūzijai pavaldžias Ilyrijos provincijas. 1816 m. jas susigrąžino Austrija, kuri vėl atkūrė kunigaikštystę sau pavaldžios Ilyrijos karalystės sudėtyje. XIX a. viduryje karalystei nunykus, Kraina vėl liko tiesiogiai pavaldi Austrijos imperijai, o vėliau – Austrijai-Vengrijai.

Pasibaigus I Pasauliniam karui Sen Žermeno sutartis numatė Austrijos-Vengrijos padalinimą. Remiantis etniniu principu Krainos kunigaikštystė atiteko Jugoslavijos karalystei.

Kunigaikščiai

Slovėnijos istorija
Slovėnijos priešistorė (Keltai)
Romos imperija (Panonija)
Samo valstybė, Karantanija
Frankų imperija:
Krainos, Karantanijos markos
Šventoji Romos imperija
Krainos, Karintijos, Štirijos kunigaikštystės
Habsburgų monarchija
Jugoslavijos karalystė
Trečiasis Reichas
Jugoslavija (Slovėnija)
Slovėnija
Istoriniai regionai:
Kraina, Štirija, Karintija, Pajūris, Prekmurjė

• Rudolfas II (1358–1365);
• Albertas III (1365–1395);

Leopoldinų linija

• Leopoldas (1379–1386);
• Viljamas (1386–1406);
• Ernestas (1406–1424);
• Frydrichas V;

Habsbugų pagrindinė linija

(Sutapo su Austrijos erchercogų linija):

• Maksimilijonas I (1493–1519);
• Karolis I (1519–1521);
• Ferdinand I (1521–1564);

Vidinės Austrijos linija

• Karolis II (1564–1590);
• Ferdinandas II (1590–1619)

Tolesnė kunigaikščių linija sutapo su Austrijos erchercogų linija.