Imperatorius Ferdinandas I

Ferdinandas I (vok. Ferdinand I, 1503 m. kovo 10 d. Alkala de Henaresas, Ispanija – 1564 m. liepos 25 d. Viena) – nuo 1521 m. Austrijos erchercogas, 1558-1564 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius. Nuo 1526 m. Čekijos ir Vengrijos karalius, šį titulą siekė paveržti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesers sūnus J. Zapojajis.

Imperatorius Ferdinandas I
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Imperatorius Ferdinandas I
Habsburgų dinastija
Gimė	1503 m. kovo 10 d. Alkala de Henaresas, Ispanija
Mirė	1564 m. liepos 25 d. (61 metai) Viena
Tėvas	Pilypas I Gražusis
Motina	Joana Pamišėlė
Sutuoktinis (-ė)	Ona (1503–1547)
Vaikai	Elžbieta (1526-1545) Maksimilijonas II (1527-1576) Ona (1528-1590) Ferdinandas II (1529-1595) Marija (1531-1581) Magdalena (1532-1590) Katerina (1533-1572) Eleonora (1534-1594) Margarita (1536-1567) Johanas (1538-1539) Barbora (1539-1572) Austrija (1540-1590) Uršulė (1541-1543) Jelena (1543-1574) Johanė (1547-1578)
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė	1558 m. - 1564 m. (~6 metai)
Pirmtakas	Karolis V
Įpėdinis	Maksimilijonas II
Čekijos karalius
Valdė	1526 m. - 1564 m. (~38 metai)
Pirmtakas	Liudvikas II
Įpėdinis	Maksimilijonas II
Vengrijos karalius Valdė 1526 m. - 1564 m. (~38 metai) Pirmtakas Liudvikas II Įpėdinis Maksimilijonas II Kroatijos ir Slavonijos karalius Valdė 1526 m. - 1564 m. (~38 metai) Pirmtakas Liudvikas II Įpėdinis Maksimilijonas II
Vikiteka	Imperatorius Ferdinandas I

Biografija

Imperatorius Ferdinandas I jaunystėje

Imperatoriaus Ferdinando I žmona Ona Jogailaitė

Kilęs iš Habsburgų dinastijos. Burgundijos hercogo imperatoriaus Maksimilijono I sūnaus Pilypo ir Ispanijos karaliaus Ferdinando bei karalienės Izabelės dukters Joanos Pamišėlės sūnus. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V brolis.

Mylimiausias Ferdinando II anūkas po tėvo mirties 1506 m. buvo išaugintas Ispanijos dvare. Nors ir buvo planuota, kad Ferdinandas paveldės Ispanijos sostą, tačiau šios nuostatos nebuvo Ferdinando II testamente. Dėl to garbėtroška brolis Karolis, iškart po savo atvykimo į Ispaniją 1517 m. pareiškė savo pretenzijas į sostą, o Ferdinandą išsiuntė į Nyderlandus. 1518 m. Ferdinandas visiems laikams paliko Ispaniją.

Per 1521-1522 m. Habsburgų valdų dalybas jam atiteko Austrija (paveldimai), Viurtembergas (1534 m. perėjo Heseno landgrafams), Elzasas ir Breisgau. 1521 m. vedė Čekijos ir Vengrijos karaliaus Liudviko II Jogailaičio seserį Oną. Liudvikui II 1526 m. žuvus Mohačo mūšyje, 1527 m. karūnavosi Vengrijos karaliumi.

Imperatoriaus Ferdinando I sarkofagas

Buvo Karolio V patikėtinis Vokietijos reikalams, atstovavo jam imperijos kunigaikščių suvažiavimuose, 1546-1547 m. padėjo nugalėti protestantiškąją Šmalkaldeno lygą, bet kitaip nei Karolis V siekė Vokietijos protestantų ir katalikų kompromiso. Kaip Karolio V atstovas 1555 m. pasirašė Augsburgo religinę taiką, po kurios Vokietijoje pusei amžiaus nurimo religiniai karai. Tapęs imperatoriumi centralizavo valdymą, savo valdose siekė sugrąžinti katalikybės pozicijas.^[1]

Šeima

Nuo 1521 metų buvo vedęs Oną Jogailaitę (1503−1547), Vladislovo II ir Anos de Fua dukterį. Vaikai:

• Elžbieta (1526−1545), ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto;
• Maksimilijonas II (1527−1576), Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1564 iki 1576 m.;
• Ana (1528−1590), ištekėjo už Bavarijos hercogo Albrechto V;
• Ferdinanda (1529−1595), Austrijos erchercogas;
• Marija (1531−1581). Vyras − Julich-Kleve-Bergo hercogas Vilhelmas
• Magdalina (1532−1590), vienuolė;
• Kotryna (1533—1572), pirma santuoka su Frančesko III Gonzaga, antra santuoka su Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu;
• Eleonora (1534−1594). Vyras − Mantuano hercogas Guljermo I Gonzaga;
• Margarita (1536−1567),vienuolė;
• Joanas (1538−1539);
• Barbora (1539−1572), ištekėjo už Alfonso d'Este;
• Karolis (1540−1590), Austrijos erchercogas;
• Ursula (1541−1543);
• Elena (1543—1574), vienuolė;
• Joana (1547−1578), ištekėjo už Toskanos didžiojo hercogo Frančesko I.