From Wikipedia, the free encyclopedia
Leipalingio kapinynas, kitaip – Leipalingio senkapis, Leipalingio senosios kapinės (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 6334, senas registro kodas - A95, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV611) – neveikiančios kapinės (kapinynas) šiaurės vakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, Leipalingio vakariniame pakraštyje, dešiniajame Seiros krante.
Leipalingio kapinynas | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Druskininkų savivaldybė | ||
Seniūnija | Leipalingio seniūnija | ||
Naudotas | XVI–XVIII a. | ||
Žvalgytas | 1935, 1989 m. | ||
Tirtas | 1982 m. | ||
Registro Nr. | u. k. 6334 (A95, AV611) |
Įrengtos Seiros slėnyje stūksančioje kalvoje. Ji pailga šiaurės vakarų (šiaurės) – pietryčių (pietų) kryptimi, nuolaidžiais šlaitais, dirvonuoja, pietinėje dalyje apaugusi drebulėmis. Saugomos teritorijos ilgis 195 m, plotis – iki 100 m. Pietinėje dalyje išlikusios buvusio žvyro karjero žymės.
Teritorijos plotas – 1,334 ha.
Tai ankstyvosios, XVI a. – XVIII a. veikusios Leipalingio miestelio kapinės, esančios Papiške vadinamoje vietovėje.
XX a. pr. iš apleistų kapinių kalvos pietinės dalies pradėjus kasti žvyrą, buvo randama žmonių kaulų ir medinių karstų lentų.[1] Duomenys apie senąsias kapines buvo perduoti Valstybės archeologijos komisijai. 1928 m. jos paminėtos Petro Tarasenkos parengtame veikale apie Lietuvos archeologijos paminklus.[2]
1972 m. kapinės (Leipalingio senkapis) įrašytos į vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (kodas AV-611),[3] 1992 m. registruotos kultūros vertybių registre (kodas A95), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.
1935 m. duomenis apie senąsias kapines surinko Leipalingio pradžios mokyklos mokytojas Jonas Krušinskas ir Leipalingio policijos nuovados policininkas Alfonsas Šimulionis. 1982 m. tyrinėjo Eugenijus Svetikas (Alytaus kraštotyros muziejus),[4] 1989 m. žvalgė Eugenijus Ivanauskas (Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba).[5]
1982 m. ištirtas 350 m² plotas, kuriame rastas 101 kapas. Mirusieji laidoti dažniausiai karstuose, aukštielninki, su įkapėmis; kai kuriuose kapuose rasta karsto vinių ir apkalų, lentų liekanų. Didžiausią įkapių dalį sudaro monetos. Iš viso rastos 43 monetos, jų buvo 23 kapuose. Tai Abiejų Tautų Respublikos karalių Žygimanto Augusto, Zigmanto Vazos, Jono Kazimiero, Švedijos karalių Gustavo II Adolfo, Kristinos ir Karolio X Gustavo kaldinti šilingai, dvidenariai, pusgrašiai ir kitos monetos.[6] Moterų ir vaikų kapuose rasta stiklo ir emalio karolių apvarų, žalvarinių žiedų, smeigtukų su rutulio formos galvutėmis, 2 kryželiai.[7]
Ištirti kapai datuojami XVI a. – XVII a.
Radinius saugo Alytaus kraštotyros muziejus.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.