Lietuvos kunigaikštystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lietuvos kunigaikštystė (sen. Vidurio Lietuvos lietuvių tarme *Lētuvās kunigīstē[reikalingas šaltinis], Ducatus Lituaniae) – aukštaičių arba vad. „lietuvių genties“ (t. y. Rytų Lietuvos pilkapių kultūros nešėjų) IX-X a. ar XII a. pab. galbūt kartu su tuometiniais Vidurio Lietuvos lietuviais sukurtas valstybinis teritorinis darinys, tam tikra prasme tapatus hipotetinei „Lietuvos žemei“.
Trumpi faktai
Ducatus Lithuaniae Lietuvos kunigaikštystė | ||||
LDK dalis (XIII a.-1413 m.) | ||||
| ||||
Sostinė | Voruta, Kernavė, Vilnius | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Kunigaikštis | ||||
apie 1205 m. (pirmas žinomas) | Žvelgaitis | |||
1392–1413 (paskutinis) | Vytautas | |||
Istorija | ||||
- Susikūrė | IX amžius (?) m. | |||
- Panaikinta | 1413 m. | |||
Uždaryti
Iki XII/XIII a. gyvavo (?) kaip ankstyvoji feodalinė valstybė, XII/XIII-XV a. – kaip svarbiausia LDK sudėtinė dalis (dalinė kunigaikštystė). Visi žinomi jos valdovai kartu buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai.