Lipizaneriai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lipizaneriai arba Lipicai (kroat. Lipicanac, ček. Lipicán, veng. Lipicai, it. Lipizzano, serb. Lipicaner, slovėn. Lipicanec) – Europos jojamųjų arklių veislė, išvesta XVI a. Habsburgų imperijoje. Tai vadinamasis „barokinis žirgas“, stiprus, lėtai bręstantis ir ilgaamžis gyvūnas; kailis paprastai būna pilkas.
Lipizaneriai | ||
---|---|---|
Šiuolaikinis lipizaneris | ||
Veislės ypatumai | Kompaktiškas, raumeningas, dažniausiai, bet ne tik pilkos spalvos, labiausiai siejamas su Ispanijos jojimo mokykla Vienoje. | |
Kilmės šalis | Habsburgų dinastija išvedė iš arabų, berberų, ispanų ir neapoliečių žirgų palikuonių.[1] Šiandien siejamas su Austrijos, Kroatijos, Vengrijos ir Slovėnijos valstybėmis. | |
Veislės standartai | ||
Verband der Lipizzanerzüchter in Österreich (Austrija) | Veislės standartai | |
Tarptautinė lipizanerių federacija | Veislės standartai | |
Kitos valstybės | Veislės standartai | |
Jungtinių Amerikos Valstijų lipizanerių federacija | Veislės standartai | |
Slovėnijos lipizanerių veisimo asociacija | Veislės standartai |
Veislės pavadinimas kilęs iš Lipicos kaimo (it. Lipizza), kuris dabar yra Slovėnijoje, vieno iš pirmųjų įkurtų žirgynų, tuo metu priklausiusio Austrijai-Vengrijai, pavadinimo. Ten esantis žirgynas tebeveikia. Šiai veislei daugybę kartų kilo pavojus dėl Europoje vykusių karų, įskaitant Pirmosios koalicijos karą, Pirmąjį pasaulinį karą ir Antrąjį pasaulinį karą. Antrojo pasaulinio karo metais amerikiečių karių išgelbėti lipizaneriai išgarsėjo Disnėjaus filme „Baltųjų eržilų stebuklas“.
Lipizaneriai yra glaudžiai susiję su Ispanijos jojimo mokykla Vienoje, Austrijoje, kur žirgai demonstruoja klasikinio dailiojo jojimo haute école arba „aukštosios mokyklos“ judesius, įskaitant labai reguliuojamus, stilizuotus šuolius ir kitus judesius, žinomus kaip „skrydis virš žemės“. Šie žirgai auginami Piberio federaliniame žirgyne, esančiame netoli Graco, Austrijoje, ir yra treniruojami taikant tradicinius, šimtmečius skaičiuojančius klasikinio dailiojo jojimo metodus.
Aštuoni eržilai yra pripažinti klasikiniais veislės pamatiniais eržilais, visi kergti XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje. Visi šiuolaikiniai lipizaneriai yra kilę iš šių aštuonių eržilų, o visų veislinių eržilų varde yra jų kraujo liniją sukūrusio reproduktoriaus vardas. Žinomos ir klasikinės kumelių linijos, kurių įvairūs veislių registrai pripažįsta net 35. Dauguma žirgų registruojami per Tarptautinės lipizanerių federacijos, kuri apima beveik 11 000 žirgų iš 19 šalių bei 9 valstybinius žirgynus Europoje, organizacijas nares. Daugiausia lipizanerių gyvena Europoje, mažiau – Amerikoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje.