Lotynų imperija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lotynų imperija (lot. Imperium Romaniae, gr. Λατινική Αυτοκρατορία) – feodalinė valstybė, gyvavusi 1204–1261 m. Sukurta IV kryžiaus žygio dalyvių (prancūzų ir italų kryžiuočių) Bizantijos imperijos teritorijoje. Apėmė didesniąją Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos šiaurinę, vakarinę dalį, Jonijos ir Egėjo jūrų salas. Sostinė – Konstantinopolis.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Trumpi faktai
Λατινική Αυτοκρατορία Latinike Autokratoria | ||||
imperija | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Lotynų imperija 1214 m. | ||||
Sostinė | Konstantinopolis | |||
Kalbos | lotynų | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Istorija | ||||
- Įkurta | 1204 m., 1204 | |||
- Atitenka Nikėjai | 1261 m. | |||
Plotas | ||||
- 1203 | 350 000 km² | |||
Uždaryti