Lydia Koidula
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lidija Koidula (est. Lydia Koidula, tikr. Lydia Emilie Florentine Jannsen, nuo 1873 m. Michelson; 1843 m. gruodžio 24 d. Vendroje, dab. Pernu apskr., Estijoje – 1886 m. rugpjūčio 11 d. Kronštate, dab. Sankt Peterburge) – estų poetė, prozininkė, estų dramaturgijos pradininkė. Jos veikla ir kūryba buvo artima tautinio išsivadavimo idėjoms.[1] Buvo susijusi su įtakingu radikalu Karlu Jakobsonu (1841–1882) ir nacionalinio epo „Kalevo sūnus“ rašytoju Frydrichu Kroicvaldu (1803–1882).
Daugiau informacijos Lidija Koidulaest. Lydia Koidula, Gimė ...
Lidija Koidula est. Lydia Koidula | |
---|---|
L. Koidula | |
Gimė | 1843 m. gruodžio 24 d. Vendra, Lifliandijos gubernija, Rusijos imperija |
Mirė | 1886 m. rugpjūčio 11 d. (42 metai) Kronštatas, Rusijos imperija |
Veikla | estų rašytoja |
Sritis | poezija, proza, vertimai, dramaturgija |
Vikiteka | Lydia Koidula |
Parašas | |
Uždaryti
Jos literatūrinis slapyvardis „Lidija Koidula“ estų kalba reiškia „Aušros Lidija“. Tokį jai suteikė rašytojas K. Jakobsonas. Ji taip pat dažnai vadinama „Koidulaulik“ - „Aušros dainininkė“.