Normalusis svyravimas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Normalusis svyravimas arba normalioji moda – dinaminės sistemos harmoninių svyravimų tipas. Virpesių sistemos normalioji moda yra judėjimo schema, kurioje visos sistemos dalys juda sinusoide vienodu dažniu. Virpesių sistemos normalaus režimo dažniai vadinami savaisiais arba rezonansiniais. Fizinis kūnas, toks kaip pastatas, tiltas ar molekulė turi savo normaliąsias modas (atitinkamus dažnius), kurios priklauso nuo jų struktūros ir sandaros.[1][2][3][4][5]
Mechaninės sistemos normalaus režimo pavieniai dažniai užrašomi judėjimo lygtimi; sistemos bendrasisi judėjimas yra jos normaliųjų režimų superpozicija (suma). Tam tikra prasme režimai gali judėti nepriklausomai, tai reiškia, sužadintas pirmas režimas nesukels kito režimo judėjimo.
Kai tokia sistema yra sužadinama vieno iš savųjų dažnių, visos dalelės juda tuo pačiu dažniu. Visų dalelių fazės yra vienodos, pereina pusiausvyros padėtį ir pasiekia didžiausią amplitudę tuo pačiu metu. Šios iliustracijos praktinė reikšmė gali būti iliustruojama pastato sandaros modeliu. Jeigu žemės drebėjimas sužadina sistemą savųjų svyravimų dažniu, poslinkis nuo vieno aukšto, atsižvelgiant į kitą aukštą gali būti didžiausias. Akivaizdu, kad pastatai gali atlaikyti šį poslinkį iki tam tikro momento. Pastato modeliavimas, ieškant įprasto normalaus režimo yra lengviausias būdas patikrinti pastato konstrukcijos saugumą. Normalaus režimo sąvoka taip pat pritaikoma banginėje teorijoje, optikoje, kvantinėje mechanikoje ir molekulinėje dinamikoje.