Nusikalstamumo kontrolė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Nusikalstamumo kontrolė – baudžiamųjų veikų visumos reiškinio (nusikalstamumo) valdymas, poveikio jam darymas; procesas, orientuotas ne tiek arba ne vien į teisinės prievartos mechanizmą (nors apima ir jį), bet pirmiausia į racionalų socialinio reiškinio valdymą, jo priežasčių šalinimą. Terminas paplitęs demokratinių valstybių kriminologijoje ir praktikoje. Nusikalstamumui kontroliuoti valstybiniu mastu yra rengiamos ir vykdomos Nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės programos, strategijos bei koncepcijos. Nusikalstamumo kontrolės koncepcijos tikslas – atskleisti nusikalstamumo kontrolės (valdymo) turinį, t. y. kontrolės subjektų sistemą, jų funkcijų ir taikomų priemonių koordinavimą ir teisinį reguliavimą, konkrečių nusikalstamumo problemų sprendimą. Išskiriamos Aktyvios nusikalstamumo kontrolės politikos bei kitos koncepcijos.
Nuostata, kad svarbiausias valstybės prioritetas yra žmogus ir jo teisėta veikla savo gerovei kurti, yra viena iš pagrindinių sąlygų mažinti nusikalstamų konfliktų galimybę pagrindinėse visuomeninio gyvenimo ir veiklos sferose.[1]