Paleosibiriečių kalbos (kitaip paleoazijiečių kalbos, Senovės Sibiro kalbos) – keletas izoliuotų kalbų bei kalbų grupių, paplitusių šiaurės ir šiaurės rytų Sibire, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose bei Aliaskoje. Praktiškai visos paleosibiriečių kalbos neskaitlingos, nykstančios.
| Paleosibiriečių kalbos | |
| Paplitimas | Rusija, Japonija, JAV, Kanada, Grenlandija |
|---|---|
| Kilmė | geografinis grupavimas |
| Klasifikacija | eskimų-aleutų, Jenisiejaus, Čiukčių-kamčiadalų, jukagyrų, nivchių, ainų |
Paleosibiriečių kalbos nepasiduoda jokiai akivaizdžiai lingvistinei klasifikacijai – tiek jų tarpusavio ryšiai, tiek santykiai su kitomis kalbų grupėmis tėra hipotetiniai. Paleosibiriečių kalbas bandyta jungti į hipotetines na-denė arba denė-Jenisiejaus kalbų grupes, Uralo–Sibiro grupę.[1] Bandyta ieškoti jų ryšių su korėjiečių kalba.
Paleosibiriečių kalboms priklauso:[2]
- eskimų ir aleutų kalbos – šiaurinės Aliaskos, Kanados pakrantės, Grenlandija (pagr. kalbos – grenlandų, jupikų, inuktitutas);
- Jenisiejaus kalbos – vienintelė tebeišlikusi ketų kalba (Turuchansko rajonas, prie Ketės);
- čiukčių ir kamčiadalų kalbos – Čiukčių ir Kamčiatkos pusiasaliuose (pagr. kalbos – čiukčių, koriakų, itelmenų);
- jukagyrų kalba – Kolymos, Indigirkos slėniuose;
- nivchių kalba – Amūro deltoje ir šiaurės Sachaline;
- ainų kalba – Hokaido saloje.
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
