From Wikipedia, the free encyclopedia
Remigijus Šimašius (g. 1974 m. sausio 12 d. Tauragėje) – teisininkas, Lietuvos politikas, buvęs Vilniaus meras, buvęs Lietuvos teisingumo ministras ir Seimo narys.
| Remigijus Šimašius | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1974 m. sausio 12 d. Tauragė |
| Sutuoktinis (-ė) | Agnė Matulaitė (2010-2021), Gilma Teodora Gylytė (2021 - dabar) |
| Vaikai | Anupras, Morta |
| Pareigos | Vilniaus miesto savivaldybės meras |
| Partija | Laisvės partija |
| Išsilavinimas | Vilniaus universitetas, teisininko kvalifikacija |
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete įgijo teisininko kvalifikaciją, studijavo Centrinės Europos universitete (CEU) Budapešte, Mises institute Alabamoje, stažavosi Heritage fonde Vašingtone (JAV). LTU Teisės fakulteto Teisės filosofijos katedros doktorantas, asistentas, LTU teisės teorijos dėstytojas (2002–2005 m.). 2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos teisės universitete apgynė disertaciją „Teisinis pliuralizmas“ (doktorantūros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas – prof. Viktoras Justickis), socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras.
Remigijus Šimašius buvo Teisės instituto mokslinio – praktinio žurnalo „Teisės problemos“ redakcinės kolegijos pirmininkas ir straipsnių teisės teorijos tema autorius (2003–2007 m.). VU Teisės fakulteto lektorius, Teisės teorijos ir istorijos katedros narys (2005–2008 m.).
Remigijus Šimašius yra vedęs triskart.[1] Antroji žmona Agnė Matulaitė, psichologė-psichoterapeutė, akredituota Europos kūno psichoterapijos specialistė, socialinių mokslų (psichologijos krypties) daktarė (2013 m.), VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros lektorė,[2] Humanistinės ir egzistencinės psichologijos (HEPI) instituto dėstytoja, buvusi Londono universiteto koledžo (UCL), Birkbeko universiteto, Kembridžo universiteto ir Oksfordo universiteto (Didžioji Britanija) dėstytoja.[3] Šeima augino 2 dukras – Uną iš Agnės pirmosios santuokos, ir bendrus vaikus Mortą bei sūnų Anuprą. Trečioji žmona architektė Gilma Teodora Gylytė.
2000 ir 2002 m. išrinktas į Vilniaus miesto tarybą nuo Lietuvos liberalų sąjungos, Vilniaus miesto Tarybos narys (2001–2006 m.). Lietuvos liberalų sąjungos narys (1995–2005 m.), LLS valdybos narys (1998–1999 m.), LLS Teisingumo komiteto pirmininkas (1999–2000 m.).
Nuo 1995 m. Remigijus Šimašius – Laisvosios rinkos instituto (LLRI) teisės ekspertas, projektų vadovas. 1996–2005 m. konsultuodamas nevyriausybines organizacijas ir analizuodamas jų teisinę bazę bendradarbiavo su Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centru (NIPC), teikė teisinę pagalbą nepelno organizacijoms (1996–1998 m.).
Nuo 2004 m. gegužės LLRI viceprezidentas, ekspertų komandos vadovas, LLRI prezidentas (2006 m. gegužės 9 d. – 2008 m. gruodžio mėn.).
Nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. gruodžio mėn. – Lietuvos teisingumo ministras.
Nuo 2012 m. iki 2015 m. LR Seimo narys, Ekonomikos komiteto narys.
Nuo 2015 m. iki 2023 m. – Vilniaus miesto meras.
Nuo 2016 m. iki 2017 m. Liberalų Sąjūdžio partijos pirmininkas.[4]
2018 m. pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio.[5] Kartu su Aušrine Armonaite 2019 m. birželio 1 d. įsteigė Laisvės partiją ir tapo partijos valdybos nariu, pirmuoju partijos pirmininkės pavaduotoju.[6]
Remigijus Šimašius kaip narys dalyvavo tokiose komisijose bei darbo grupėse kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo grupė Labdaros ir paramos įstatymui parengti (1997–1998 m.), Finansų ministerijos darbo grupė Biudžetinės sandaros įstatymo koncepcijai parengti (1998 m.), Vyriausybės komisija teisės aktams, susijusiems su ugdymo įstaigų finansavimu parengti (1999 m.), LR TM darbo grupė Asociacijų įstatymo projektui parengti (2003 m.), Komisija Nacionalinei energetikos strategijai rengti (2005 m.).
Kaip komisijų bei darbo grupių vadovas (pirmininkas) Remigijus Šimašius dalyvavo tokių komisijų ir darbo grupių kaip Nevyriausybinių organizacijų komisija prie Vyriausybės (1999–2003 m.), darbo grupė prie Prezidento komisijos Teisėkūros modeliui parengti (2002–2003 m.).
Remigijus Šimašius buvo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus valdybos narys; „Property and Freedom Society“ narys bei Tarptautinės teisės ir socialinės filosofijos asociacijos (IVR) narys.
2012 m. balandžio mėn. 29 Seimo narių grupė pateikė ministrui interpeliaciją, uždavusi 5 klausimus: apie teismų reformą, situaciją įkalinimo įstaigose, Teismo medicinos tarnybos darbą, duomenų apie žmogaus teisių aktyvistą Alesį Beliackį perdavimą Baltarusijai bei su pedofilijos byla susijusią situaciją Garliavoje.[7] Nepavykusi interpeliacija ministrui R. Šimašiui</ref> Taip pat ministras susilaukė kritikos dėl homoseksualų partnerystės įstatymo projekto, Kuršių Nerijos teisminių bylų (neteisėtų Preilos botelių statybų), aidėjo kaltinimai dėl nebaigtų tirti eilės rezonansinių bylų, tokių kaip Bražuolės diversija, savanorių maištas Pakaunėje, saugumiečių Juro Abromavičiaus ir Vytauto Pociūno mirtys, Eglės Kusaitės ir čečėnų Gatajevų bylos, Algirdo Paleckio teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius.
Vyriausybės narys išliko savo pareigose, nes, pagal Seimo Statutą, reikėjo surinkti bent 71 ministro darbu nepatenkinto Seimo nario balsą. Tačiau balsavime dėl nepasitikėjimo dalyvavo vos 63 Seimo nariai, iš kurių 36 – balsavo už interpeliaciją, 15 – laikėsi priešingos nuomonės, 4 – susilaikė, o 16 biuletenių paskelbti negaliojančiais.[8]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
