Rubidis

Rubidis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Rb, eilės numeris 37.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rubidis (Rb)
Periodinė grupė	Šarminis metalas
Atomo numeris	37
Išvaizda	?
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	85,4678(3) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	248 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	403 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Kr] 5s1
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	216 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	0,82 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	?
Termodinaminės savybės
Tankis	1,532 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	58,2 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	312,63 K
Lydymosi šiluma	2,34 kJ/mol
Virimo temperatūra	961 K
Garavimo šiluma	69,2 kJ/mol
Molinis tūris	55,79 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Tai sidabriniai baltas šarminis metalas, šviežiame pjūvyje turintis metalinį blizgesį. Vakuume ar inertinių dujų atmosferoje išsaugo metalinį blizgesį ir išvaizda nesiskiria nuo kitų metalų. Rubidžio tankis 1,532 (20 °C) ir 1,475 (39 °C). Šaldomas jis kristalizuojasi. Atominis skersmuo – 2,48 Å, joninis skersmuo – Rb+ 1,49 Å.

Lydymosi temperatūra 39 °C, virimo temperatūra 696 °C. Kambario temperatūroje rubidis gana lakus. Tūrio pasikeitimas lydantis – +2,5 %. Rubidis gerai nudažo liepsną žydrai raudona spalva. Visuose junginiuose rubidis yra vienvalentis. Kaip ir kiti šarminiai metalai patekęs į orą užsiliepsnoja.

Pavadinimo kilmė

Rubidžiui yra būdingos dvi raudonos spektro linijos, todėl jis atitinkamai ir pavadintas: graikų kalba rubidus reiškia tamsiai raudoną. Pagal spektro spalvą taip pat pavadintas cezis.

Vikižodynas