Rumunų kalba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Rumùnų kalbà (limba română ['limba ro’mɨnə]) – penkta pagal kalbančiųjų skaičių romanų kalba. Ji išsivystė iš liaudies lotynų kalbos, kuri sumišo su romėnų nukariauta vietine dakų kalba. Dakijos romanizavimas prasidėjo 106 m., kai kraštą užpuolė romėnų imperatorius Trajanas.
Daugiau informacijos Kalbama, Kalbančiųjų skaičius ...
Rumunų kalba română | |
Kalbama | Rumunija, Moldova, Rusija, Ukraina, Izraelis, Serbija (Voivodina), Vengrija, kitos Balkanų šalys, Kanada, JAV |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 24 milijonai[1] |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 36 |
Kilmė | Indoeuropiečių Italikų romanų rytų romanų rumunų kalba |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Rumunija Moldavija Voivodina (regioninė) |
Prižiūrinčios institucijos | Rumunų akademija (Academia Română) Moldovos mokslų akademija (Academia de Ştiinţe a Moldovei) |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | ro |
ISO 639-2 | rum (B)/ron (T) |
ISO 639-3 | ron |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Rumunų kalba |
Uždaryti
Rumunų kalba priklauso rytų romanų grupei. Ji taip pat turi nemažai tarmių, kurios kartais vadinamos atskiromis kalbomis (dakorumunų, arumunų, meglenitų, istrorumunų). Bendrinei kalbai davė pradžią dakorumunų tarmės Valachijos regiono patarmė, kurios pavadinimu iš pradžių buvo vadinta pati kalba (valachų kalba).
Šiandien rumuniškai kalba apie 24 mln. žmonių Rumunijoje, Moldovoje bei aplinkinėse šalyse (Vengrijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Makedonijoje ir t. t.).