Salaca
From Wikipedia, the free encyclopedia
Salaca (lyv. Salāts, latv. Salaca, est. Salatsi) – upė Latvijos šiaurėje, Vidžemėje. Išteka iš ketvirtojo pagal dydį Latvijos ežero Burtnieko. Aukštupyje ir vidurupyje teka per Vidžemės aukštumos vakarinę dalį, žemupyje – per Pajūrio žemumą.[1] Įteka į Rygos įlanką ties Salacgryva. Salacos baseino plots 3600 kv. km, 98 proc. baseino yra Latvijoje[2] ir 2 proc. Estijoje.
Salaca | |
---|---|
„Angelų urvas“ Salacoje | |
Ilgis | 95 km |
Baseino plotas | 3420 km² |
Vidutinis debitas | 31,3 m³/s |
Ištakos | Burtniekas |
Žiotys | Rygos įlanka |
Šalys | Latvija |
Didesni intakai: kairieji Korgė (33 km), Jugla, Igė (49 km), Kirelė; dešinieji Ramata (30 km), Dzirnupė.[3][4] Metinis nuotėkis – 1,54 km³.[2]
Upė teka miškingomis vietovėmis, kerta devono eros raudonojo smiltainio uolienas. Upės slėnis yra apie 20 m gylio, siauras ir stačiais krantais, šalia upės yra vaizdingos atodangos ir urvai, kai kur susidarę slenksčiai. Upės plotis siekia 25-55 m, žiotyse – iki 200 m.[5]
Prie Salacos įsikūrę miestai: Mazsalaca, Staicelė, Salacgryva.
Upėje gyvena 42 rūšių žuvys, iš jų 30 – gėlo vandens žuvys[5], tarp jų – ešeriai, lydekos, kuojos. Salaca yra labai svarbi lašišų populiacijai, nes čia yra daug jų neštaviečių.[6] Upėje taip pat gausu nėgių, kurios tradiciškai gaudomos žiemą, joms migruojant upe žemyn.[6]