Lytinis potraukis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lytinis potraukis – fizinis (tarp žmonių – ir psichologinis) potraukis kitam tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo veiksnių skirtalyčių gyvūnų pasaulyje. Žmogaus savybių visuma, sukelianti didesnį lytinį potraukį, vadinama lytiniu patrauklumu
Pradeda formuotis lytinio brendimo metu (vienoje iš apklausų teigiama, kad dažniausiai daugelis pirmuosius tokio pobūdžio jausmus išgyvena apie 10–11-uosius gyvenimo metus, prasidėjus gonadarchei).[1] Prasidėjus tikrajam lytiniam brendimui (pubertetui, kurį sąlygoja menarchė, spermarchė) noras numalšinamas masturbuojantis.[2] Vėliau atsiradus lytiniam partneriui patenkinamas seksu. Šiek tiek ima silpti klimakterinio periodo metu ir senatvėje (sąlygojama menopauzės, andropauzės). Nors moters lytinis potraukis sustiprėja ciklo viduryje (prieš pat ovuliaciją),[3] tačiau jam daug įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai, susiję su vyru (pvz., nesant patikimiems santykiams su vyru, moters lytinį potraukį slopina nėštumo baimė).[4]
Lytinį potraukį visų pirma stipriai skatina lytiniai dirgikliai, ypač matomos ar pabrėžtos intymios vietos. Jo formavimuisi taip pat turi įtakos biocheminiai veiksniai: lytinio potraukio padidėjimą lemia ir hormonai estrogenai bei androgenai (kaip endogeninis veiksnys) ir feromonai (kaip egzogeninis).[4] Potraukio stimuliatoriai vadinami afrodiziakais, tačiau daugelio jų cheminis poveikis yra abejotinas.[1]
Įprastas lytinio potraukio patenkinimo būdas – seksas, sueitis. Lytinio potraukio intensyvumas lemia ir lytinį aktyvumą, sekso poreikį. Pakankamai išreikštas lytinis potraukis lemia optimalias sueities sąlygas – makšties sudrėkimą ir erekciją.[4]
Padidėjęs vyro lytinis potraukis vadinamas edeomanija, o moters – nimfomanija. Z. Froido teorijoje lytinis potraukis beveik sutampa su libido sąvoka.[5]