Erekcija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Erekcija (lot. erectio – pakėlimas, pakilimas, ištiesinimas) – vyro varpos arba moters varputės padidėjimas (storėjimas ir ilgėjimas) bei sustandėjimas dėl kraujo pritekėjimo (kartais erekcija vadinama ir krūtų spenelių sustandėjimas dėl susijaudinimo). Dažniausiai erekcijos terminas vartojamas vyro erekcijai įvardinti, kuri yra elementariausias ir pastoviausias vyro lytinis refleksas ir viena iš pagrindinių sąlygų sueičiai.[1]
Moters varputėje taip pat yra erekcinio audinio (pas vyrą erekcinis audinys yra varpos akytkūniai, į kuriuos labai greitai pritekėdamas kraujas ir sukelia erekciją), todėl lytinio susijaudinimo metu yra įmanoma erekcija ir pas moterį. Tačiau krūtų spenelių erekcija turi kitokį mechanizmą, kadangi speneliuose visiškai nėra erekcinio audinio.[1]
Paprastai (bet nebūtinai) erekcija atsiranda lytinio susijaudinimo metu (psichogeninė erekcija), kadangi ji yra neatsiejama preliudijos dalis, taip pat sąlygojanti lytinį aktą ir ejakuliaciją. Tačiau erekcija gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių: dėl transporto priemonės vibracijos, ilgo sėdėjimo, šlapimo pūslės pertempimo, kitų erotinių (pvz., erotinės fantazijos) ir neerotinių dirgiklių. Erekcija pasitaiko ir aktyvaus (greitojo) miego fazėje, kai sustandėja varpa ir išsilieja sėkla (ejakuliuoja) – tai vadinama poliucija. Erekcija yra stebima netgi pas berniukus dar gimdoje.[2] Varpos sustandėjimas dėl neerotinių dirgiklių (refleksogeninė erekcija) yra normalus ir sveikas reiškinys.[1]