Seniūnas (Lenkija)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Sąvoka Seniūnas (lenk. Starosta, lot. capitaneus) ir jo veiklos per daug šimtmečių dažnai keisdavosi.
- Pirmaisiais viduramžių šimtmečiais tai buvo slavų tautų teritorinės ir gentinės bendruomenės vadas.
- Nuo XIV a. iki ATR padalijimų tai buvo valdytojo statusas Lenkijos karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Kuris turėjo keletą reikšmių:
- generalinis seniūnas buvo karaliaus vietininkas tokiose teritorijose kaip: Rusia, Podolė, Didžiojoje Lenkijoje, Žemaitija (Žemaičių seniūnas buvo vienintelis ATR Senato pareigūnas kuris turėjo lygias teises kaip ir žemių vaivados, o senato suvažiavimuose sėdėdavo tarp Lenčicos vaivados ir Bžeskokujavscio vaivados.
- miesto seniūnas prižiūrėjo valdomų žemių iždą, mokesčių tvarką, žemių apsaugą, teismus, jis vadovaudavo miesto teismui ir paskirdavo mirties bausmes.
- činšo žemių seniūnas buvo karališkųjų žemių nuomininkas.
- Tarp 1918-1939 m. ir 1944-1950 m. seniūnas buvo vadinamas apskričių vaivada.
- Šiais laikais seniūnas yra renkamas apskričių tarybose, vadovauja apskričiai ir yra apskrities valdybos pirmininkas. Seniūnas yra taip pat šių pareigūnų ar institucijų vadovas:
- pavieto sekretoriaus, kuris yra paskirtas apskričių tarybos, kad vykdytų visas savo pareigas apskrities seniūnijoje
- apskrities iždininko, kuris yra paskirtas apskrities tarybos, kad prižiūrėtų apskrities iždą
- apskrities vadovybės
- apskrities institucijų
- apskrities administarcijos darbuotojų