Silpnaprotystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Silpnaprotystė – protinė negalia, pagal kilmę vadinama oligofrenija arba demencija, ir klasifikuojama į tris pagrindines rūšis pagal sunkumą – debilumas, imbecilumas, idiotija.
Dėl šio intelektinės veiklos sutrikimo sumenksta smegenų vystymasis arba įvyksta jų atrofija, pasireiškia intelektinių gebėjimų trūkumu: prastėja mąstymo, kalbos, atminties, dėmesio bei aplinkos suvokimo gebėjimai, pradedant nuo aukštesniųjų proto funkcijų. Silpnaprotystė gali būti įgimta arba atsiranda dėl ligos ar žalos smegenims, simptomai pasireiškia pastebimai stipriau nei dėl natūralaus senėjimo ar įprastų intelekto vystymosi skirtumų.
Oligofrenija (gr. oligo- 'mažai, trūkumas' + gr. phrḗn 'protas, smegenys') – įgimta arba iki 3 m. amžiaus pasireiškusi silpnaprotystė (intelekto raidos, protinis atsilikimas).
Šis sutrikimas gali pasireikšti dėl genetinių ligų arba žalingų faktorių iki gimimo, gimdymo metu ar iki 3 m. amžiaus: traumos, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, toksinių medžiagų poveikis. Daugumos atvejų priežasties nustatyti nepavyksta. Pastebėta, kad kuo didesnio laipsnio protinis atsilikimas, tuo dažniau jo priežastis būna paveldėjimas.
Demencija (lot. dementia 'beprotystė') – įgyta silpnaprotystė. Ji dažniau pasireiškia vyresniame nei 65 m. amžiuje. Ligos vystymąsi lemia aplinkos, gyvenimo būdo ir genetinių faktorių sąveika.
Simptomai gali atsirasti dėl toksinų ar kai kurių vaistų šalutinio poveikio, etanolio perdozavimo, menkavertės mitybos, apsinuodijimo aliuminiu, po galvos smegenų traumų, infekcijų, esant padidėjusiam slėgiui kaukolės viduje, sergant medžiagų apykaitos, skydliaukės, galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, nervų sistemos infekcinėmis ligomis, epilepsija, demielinizuojančiomis, degeneracinėmis nervų sistemos ligomis, Alzheimerio liga, AIDS, Vilsono ligos ir kt.[1] Laiku ir tinkamai gydant šias būkles, reiškiniai gali išnykti. Nustatyta, kad silpnaprotystę skatina alkoholio vartojimas.[2]