From Wikipedia, the free encyclopedia
Skaitmeninė knyga – tai tekstinė informacija tekstiniame formate, kuri skaitmeniniu būdu yra saugojama ir platinama.[1] Dažnai skaitmeninė knyga yra vadinama skaitmeniniu dokumentu arba elektronine knyga (el. knyga). Pagrindinis skaitmeninės knygos turinys – tekstas ir vaizdai.
1957 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrė Pažangių tyrimų projektų agentūra (Advanced Research Projects Agency – ARPA), kurios suprojektuotas kompiuterių tinklas vėliau išaugo į dabartinio interneto tinklą.
1965 m. pirmą kartą buvo pavartota sąvoka – hipertekstas, kuri nusakė netiesinę idėjų sistemą kaip priešpriešą serijiniam tekstui.
1967–1968 m. Brauno universiteto profesorius Andriesas Van Damas pirmą kartą pavartojo terminą angl. electronic book.
1968 m. Jutoje (JAV), magistrantūros studentas Alanas Kėjus pristatė skaitmeninės knygos koncepciją, pavadintą Dynabook.
1969 m. įkurtas ARPANET tinklas, kuris tapo platforma pirmajai skaitmeninei knygai.[2]
1971 m. Michaelis S. Hartas pradėjo Gutenbergo projektą, kuris yra laikomas skaitmeninės knygos pradžia.[3] Michaelio S. Harto misija – skatinti kurti ir platinti skaitmenines knygas.[4]
1980 m. išrastas kompaktinis diskas (CD-ROM), leidęs platinti ir saugoti skaitmenines knygas.
Pirmieji bandymai susiję su skaitmeninės knygos raidos analizavimu ir prognozavimu pasirodė XX amžiuje, paskutiniame dešimtmetyje. 1995 metais F. Wilfridas Lancasteris rašė apie skaitmeninės leidybos raidą. Ypatingai daug dėmesio skirdamas skaitmeniniams žurnalams pastebėjo, kad sparčiai besivystanti skaitmeninė leidyba leis leidėjams patogiau talpinti mokslinius straipsnius skaitmeninėje erdvėje. 1997 metais Andrew Odlyzko, analizuodamas skaitmeninės leidybos raidą, teigė, kad jo nestebina tokia „lėta“ skaitmeninių leidinių raida. Nelengva per 500 metų pakeisti spausdintos knygos susidariusius įpročius. 2000 metais Johno Hubbardo paminėti keli svarbesni skaitmeninių knygų istorijos momentai. Jis tyrinėjo skaitmeninių ir spausdintų knygų pranašumus bei trūkumus, ir konstatavo, kad skaitmeninės knygos pasieks „sėkmės“ etapą. Ruth Wilson 2001 metais rašė apie skaitmeninių knygų raidos etapus. Išvadose suformulavo rekomendacijas, kurios būtų patrauklios skaitytojams. Michaelis Eisenbraunas 2004 metais svarstė, ar skaitmeninės knygos turės ateitį. 2008 metais Daniela Živkovič apibendrino svarbiausius skaitmeninės knygos raidos etapus per pastaruosius dešimt metų. Marie Lebert Toronte 2011 metais analizavo svarbiausius skaitmeninės knygos etapus, tačiau jų negrupavo ir neperiodizavo.[5]
Išskiriami pagrindiniai skaitmeninių knygų tipai:
Skaitmeninė knyga turi nemažai pranašumų lyginant su tradicine knyga. Skaitmeninė knyga talpina daug daugiau informacijos negu popierinė knyga. Šių laikų knygos daugiau primena interaktyvią enciklopediją – su tekstu, vaizdais, garsine informacija, ir žinoma, plačiomis paieškos galimybėmis.
Svarbiausi skaitmeninės knygos ypatumai:
Galima išvardinti daug skaitmeninės knygos privalumų, lyginant su spausdinta knyga, kurie susiję tiek su leidyba, tiek su laikmena ir pavartojimo būdais:
Išskiriami tokie skaitmeninių knygų trūkumai:
Šiuo metu išskiriamos penkios perspektyviausios skaitmeninių knygų platinimo platformos – Apple App Store, Google Play, Amazon Kindle, Kobo Book bei Nook Book Store. Visos skaitmeninių knygų platformos naudoja savo DRM sistemą, tai reiškia, kad leidėjas norėdamas platinti skaitmeninių knygų failus, kurie yra apsaugoti, kiekvienai platformai turi paruošti atskirus failus.[7] Skaitmeninių knygų platinimo platforma neatsiejama nuo leidėjo ir skaitytojo. Abi šalys turi būti patenkintos platformos aptarnavimu, kad būtų užtikrinamas didelis platinamų skaitmeninių knygų asortimentas ir didelė vartotojų bazė.
Skaitmeninėms knygoms skirtas skaityti įrenginys turi ekraną, kuris atvaizduoja knygoje esantį tektą ir duomenis. Tekstinė ir grafinė informacija yra saugoma įvairiose atminties kortelėse. Skaityklė turi integruotą ekrano funkciją, kuri leidžia vartotojui judėti tarp knygoje esančių puslapių.[8]
Dažniausiai pasitaikantys skaitmeninių knygų formatai:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.