Sputnik 1
From Wikipedia, the free encyclopedia
„Sputnik 1“ (rus. „Спутник-1”, kitaip ПС-1 – „Простейший Спутник-1“, liet. „Paprasčiausias palydovas“) – pirmasis dirbtinis Žemės palydovas ir apskritai pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai išvestas į Žemės geocentrinę orbitą. Šiuo palydovu buvo nustatytas Žemės atmosferos sluoksnių tankumas keičiantis orbitai. „Sputnik 1“ tapo Tarybų Sąjungos „Sputnik“ programos pradininku, jo paleidimas paskatino vadinamąsias Kosmoso varžybas Šaltojo karo laikotarpiu.
Sputnik 1 | |
Organizacija: | SSRS Ministrų Taryba |
Šalis: | Sovietų Sąjunga |
NSSDC ID: | 1957-001B |
Misijos tikslas: | Pirmas skrydis apie Žemę |
Misijos tipas: | apskriejimas |
Paleidimo data: | 1957 m. spalio 4 d. 19:28:34 UTC |
Masė: | 83,6 kg |
Misijos rezultatas: | sėkminga |
„Sputnik 1“ paleistas 1957 m. spalio 4 d. 19:28:34 UTC[1] iš 5-ojo Tarybų Sąjungos gynybos ministerijos mokslinių tyrimų poligono „Tiura-Tam“ (dabar – Baikonuro kosmodromo). Į orbitą palydovą iškėlė raketa-nešėja „Sputnik“ (R-7).[2] Sovietų apskaičiavimu, palydovas skriejo apie 30 000 km per valandą greičiu; radijo signalus skleidė 20,005 ir 40,002 MHz dažniu,[3] kuriuos galėjo priimti mokslininkai ir radijo mėgėjai visame pasaulyje. „Sputnik 1“ radijo signalus skleidė iki 1957 m. spalio 26 d., kol išseko siųstuvo baterijos. Pats palydovas 1958 m. sausio 4 d. sudegė patekęs į Žemės atmosferą,[4] orbita apie Žemę nuskriejęs apie 70 mln. km.[5]