Taleris
From Wikipedia, the free encyclopedia
Taleris (vok. Thaler, Taler, lenk. talar, rus. талер)[1] – Europos šalių moneta, 1525–1907 m. kaldinta iš sidabro. Pavadinimas kilęs nuo Joachimo talerio. Čekijos karalystėje, Joachimstalyje (liet. Joachimo slėnyje, dab. Jachimove), 1520 m. buvo pradėtos kaldinti sidabrinės joachimstalerių monetos, vėliau vadintos tiesiog taleriais. Monetose buvo pavaizduoti šv. Joachimas ir Bohemijos herbo liūtas. Jų masė buvo 24–32 g, praba – 750–937.[2]
- Kitos reikšmės – Taleris (reikšmės).
Su talerio vardu siejami doleriai, Samoa talos, Slovėnijos tolarai. Olandų dalderiai taip pat buvo su liūto atvaizdu, kuris suteikė jiems leuvendalderio vardą („liūto taleris“). Su leuvendalderio santrumpa siejamos bent trys dabartinės Balkanų valiutos, Rumunijos ir Moldovos lėjos, Bulgarijos levai.