Telis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Telis (angl. tell, tel; iš hebr. תֵּל[1], arab. تَل, tall[2] ), tepė ar depė (turk. Tepe) – archeologinės vietos variantas, kalva, susidariusi gyvenvietėse dėl žmogaus veiklos ar apleistose gyvenvietėse per daug šimtmečių. Klasikinis telis atrodo kaip žemas kūgis lėkštais šlaitais ir nupjauta plokščia viršūne.[1] Teliai būna iki 30-40 m aukščio.