From Wikipedia, the free encyclopedia
Tikrasis kapokmedis (Ceiba pentandra) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos atogrąžų klimato medžių rūšis, kurių dalis brandaus amžiaus individų yra įspūdingi dėl milžiniškų atraminių lentinių šaknų.
Ceiba pentandra | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Tikrasis kapokmedis augantis Panamos Bokas del Toro provincijos Kolono saloje | ||||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Ceiba pentandra (L.) Gaertn., 1791 |
Kaip vietinė ir kaip introdukuota rūšis, plačiai paplitusi Žemės atogrąžų klimato regionuose.
Tikrieji kapokmedžiai natūraliai paplitę Meksikoje, Centrinėje Amerikoje, Antilų salose, Pietų Amerikos šiaurės rytuose – Peru, Ekvadore, Kolumbijoje, Venesueloje, Gvianos plokščiakalnyje, vakarinės Brazilijos Roraimos, Amazonės, Akrės valstijose, šiaurinės Brazilijos Amapos valstijoje, bei Paros ir Maranjauno valstijų šiaurinėse dalyse. Pietinė populiacija nesiekdama Paragvajaus eina per vidurio Boliviją.[2]
Drėgnųjų atogrąžų miškų medžiai. Kaip pionierinė populiacija plinta palei upes augančiuose miškuose ir antriniuose miškuose, sausesniuose regionuose – ant upių ir upelių pakrančių. Greitai auga aukštų medžių apsuptose miško aikštelėse, kurie vėliau čia išauga kaip miško skliauto medžiai.[1]
Visoje Vakarų Afrikoje rūšis yra susijusi su apgyvendintomis ir apleistomis gyvenvietėmis.[1]
Kartais Vakarų Afrikos populiacijos laikomos jų savaiminio paplitimo regionu. Bet iki šiol botanikos šaltiniai dėl rūšies populiacijos statuso atogrąžų Afrikoje vieni kitiems prieštaringi, ir lieka neįminta mįsle kaip jų populiacija pateko į Afrikos žemyną. Anot vienų šaltinių, manoma kad juos čia išplatino žmonės, o kiti šaltiniai laiko vietine atogrąžų Afrikos rūšimi, atseit rūšis čia paplito natūraliai pati. Kad juos šiame žemyne išplatino žmonės, nėra jokių įrodymų. Jų vaisių viduje esantis pluoštas labai degus, vandenyje neskęsta, kuriame gali ilgai plūduriuoti. Tad dalis mokslininkų ir teigia, kad dėl pastarosios savybės, iš Pietų Amerikos žemyno dėka Atlanto vandenyno srovių nešamos sėklos ir pasiekė Vakarų Afrikos krantus ir taip čia savaime išplito.[3] Dalis botanikų Afrikos tikrųjų kapokmedžių populiacijas laiko atskiru Ceiba pentandra var. guineensis porūšiu.
Rūšis plačiai Introdukuota daugelyje atogrąžų klimato pasaulio dalių, įskaitant Pietų Amerikos ir Afrikos atogrąžų klimato dalyse už jų natūralaus arealo ribų, kur anksčiau savaime neaugo. Taip pat introdukuoti dar tolimesniuose nuo pagrindinio arealo Žemės atogrąžų dalyse – Komorų salose, Jemene, Čago salyne, Indijoje, Bangladeše, Šri Lankoje, Andamanų salose, Nikobarų salose, Indokinijoje, pietryčių Kinijoje, Filipinuose, Indonezijos Javos, Sulavesio salose, Havajuose, Markizo salose, Tongos salose, Fidžio salose, Nauruje, Niujė, Samoa salyne.
Tai viena aukščiausių ir masyviausių atogrąžų regionų miškų medžių rūšių. Savaiminio paplitimo regionuose tai miško skliauto medžiai. Amazonijos regione ir Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje tai antra aukščiausia medžių rūšis po aukštųjų dizinijų (Dinizia excelsa). Tikriesiems kapokmedžiams prilygsta Pietų Amerikos pietvakariuose, tai yra toli už tikrųjų kapokmedžių natūralios paplitimo ribos augančios kiparisinės ficrojos (Fitzroya cupressoides). Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje už juos aukštesnės gali užaugti tik meksikinės guobos (Ulmus mexicana). Afrikoje tarp penkių aukščiausių žemyno rūšių, nežymiai nusileidžiantys tik aukštosioms tiamoms (Entandrophragma excelsum).
Dažnai auga iškilę 10-20 metrų virš aplinkinių kitų medžių lajų. Tikrieji kapokmedžiai paprastai užauga 20-50 m aukščio ir su 1,5 m, rečiau 2,5 m skersmens kamienu.[4] Aukščiausi individai gali siekti 70 m aukštį,[1] o kamieno skersmuo virš atraminių lentinių šaknų apie 3 m.
Tikriesiems kapokmedžiams būdingos didžiūlės atraminės lentinės šaknys. Labai brandžių individų atraminės lentinės šaknys būna labai plačiai išsirangiusios aplink medį iki 20 m spinduliu ir labai brandžių individų kartais siekia iki 12-15 m aukščio, stambiausių individų iki 5,8 m skersmens.
Jaunų medžių kamieno ir didesnių šakų žievė tankiai apaugusi piramidiniais ar kūginiais aštriais dygliais, kurių su amžiumi vis mažėja. Lapai sudėtiniai, plunksniški, ~20 cm skersmens, sudaryti iš 5–9 lapelių. Vaisius – stambi, pailga dėžutė, pilna gelsvo pluošto, tarp kurio įsiterpusios sėklos.
Tikrieji kapokmedžiai greitai augantys medžiai. Sausrų sezonu meta ar iš dalies meta lapus.
Afrikos žemyne istorinis rūšies individas geriausiai žinotas pavadinimu Kotono medis (Cotton Tree), šimtmečius virš Siera Leonės sostinės Fritauno stūksojęs milžiniškas medis, pirmiesiems jos gyventojams simbolizavęs laisvę, nuvirto 2023 m. gegužės mėn., naktį, audros metu per stiprią liūtį.[5][6][7][8]
Savaiminio augimo biotope paprastai gyvena iki 300 metų, seniausi individai apie 500 metų.
Tikrieji kapokmedžiai naudojami dviem pagrindiniais tikslais sėklų pluoštui ir medienai.[1]
Tikrieji kapokmedžiai naudojamas dėl sėklų pluošto, ypač iš auginamų jų medžių Pietryčių Azijoje, o jų sėklų pluoštas, vadinamas ‘kapoku’. Jis labai lengvas, plūdrus vandenyje ir atsparus vandeniui. Tiesa, kapokas gaunamas tik rankų darbu, jį sunku suverpti. Ši žaliava naudojama kaip alternatyva pūkams, kurie naudojami tekstilės pramonėje – čiužinių, pagalvių, apmušalų, taip pat ir pliušinių žaislų, pavyzdžiui, pliušinių meškiukų, užpildas arba naudojamas kaip šilumos izoliatorius. Anksčiau sėklų pluoštas buvo naudojamas gelbėjimosi liemenių gamybai. XX a. pabaigoje, pradėjus naudoti sintetinius pakaitalus, tikrojo kapokmedžio pluošto naudojimas sumažėjo.[1]
Šiuo metu tikrojo kapokmedžio pluoštas daugiausia naudojamas kaip mediena, iš kurios dažniausiai gaminama fanera, taip pat dėžės ir dėžutės bei lengvi stalių dirbiniai. Pagaminti luotui, tradiciškai ištisas kamienas ištuštinamas. Mediena naudojama lengviems baldams, indams, konteineriams, muzikos instrumentams, drožiniams ir panašiems daiktams gaminti. Šių medžių eksploatacija beveik visiškai priklauso nuo gavybos laukinėje gamtoje, nors Ganoje buvo dedamos tam tikros pastangos įveisti plantacijas.[1]
Tikėtina, kad ateityje tikrųjų kapokmedžių naudojimas didės, mažėjant vertingesnių medžių rūšių. Šių medžių mediena tarptautinėse rinkose turi palyginti nedidelę vertę, tačiau ji yra svarbus kelių Afrikos šalių eksporto produktas. Tikrieji kapokmedžiai taip pat naudojami medicinoje ir dekoratyviniais tikslais.[1] Medžio žievė turi diuretinių, afrodiziakinių savybių, kartais dedama į ajahuaską. Iš medžio sėklų gaunamas aliejus, kuris panaudojamas muilo bei trąšų gamyboje.
Jų laja nuo saulės 88% suteikia pavėsį.
Medžio žiedai yra svarbus nektaro ir žiedadulkių šaltinis mednešėms bitėms (Apis).
Tikrasis kapokmedis majams buvo šventas medis, kurie tikėjo, kad mirusiųjų sielos į dangų gali patekti tik per aukščiausias kapokmedžio šakas.
Tikrasis kapokmedis yra Gvatemalos ir Puerto Riko nacionalinis medis.
Anglų kalba vadinamas kapok arba kapok tree, Peru Amazonijoje vadinamas ceiba, lupuna, Kolumbijos ispanų kalbos tarme bonga, Meksikoje ispanų tarme – pochote.
Tikrojo kapokmedžio sinonimai:
homotipiniai sinonimai:[9]
|
heterotipiniai sinonimai:[9]
|
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.