Valstybinis jaunimo teatras
From Wikipedia, the free encyclopedia
54.676866°š. pl. 25.285983°r. ilg.
Teatras įsteigtas 1965 m. sausio 29 d.
Įsikūręs Arklių gatvėje, 1703–1758 m. statytuose Oginskių rūmuose. 1982 m. rūmai pritaikyti teatrui. Iki tol spektakliai rodyti Respublikiniuose profsąjungų Kultūros rūmuose.[1]
1966 m. gegužės 27 d. įvyko pirmoji premjera – Romeo ir Džuljeta“ (rež. Aurelija Ragauskaitė). Trupės branduolį sudarė režisierės parengtas aktorių kursas.
1967 m. teatre veikė pantomimos trupė (vad. Modris Tenisonas). 1976 m. pastatytas pirmasis lietuviškas miuziklas (Saulius Šaltenis, Leonidas Jacinevičius, Giedrius Kuprevičius. „Ugnies medžioklė su varovais“).
Laukdamas naujosios scenos Arklių gatvėje teatras pusantrų metų rezidavo Pohuliankos teatro pastate. 1981 m. jame įvyko Eimunto Nekrošiaus spektaklio – Vadimo Korostyliovo „Pirosmani, Pirosmani…“ – premjera.[2]
Teatras gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV, Izraelyje, Australijoje. Dalyvavo festivaliuose (tarptautinis Belgrado teatro festivalis BITEF, 1984, tarptautinis teatro festivalis „Iberoamericano“ Bogotoje, 1994, tarptautinis – Augusto Strindbergo festivalis Stokholme, 1998 m.)[3]
Pavadinimai
- 1965 m. sausio 29 d. LTSR Kultūros ministerijos įsteigiamas kaip Jaunojo žiūrovo teatras;
- 1965 m. gruodžio 17 d. pavadinamas LTSR Valstybiniu jaunimo teatru;
- 1995 m. pervadintas Valstybiniu jaunimo teatru.[4]
Teatre režisavo Rolandas Boravskis, Irena Bučienė, Cezaris Graužinis, Ignas Jonynas, Ramunė Kudzmanaitė, Eimuntas Nekrošius, Gytis Padegimas, Rimas Tuminas, Jonas Vaitkus, Gintas Žilys ir kiti.
Esami
2022 m. balandžio mėn. trupės sudėtis:[5]
- Kristina Andrejauskaitė
- Aldona Bendoriūtė
- Andrius Bialobžeskis
- Dalia Brenciūtė
- Ignas Ciplijauskas
- Matas Dirginčius
- Nerijus Gadliauskas
- Giedrė Giedraitytė
- Sergejus Ivanovas
- Jovita Jankelaitytė
- Ieva Kaniušaitė
- Ina Kartašova
- Aleksas Kazanavičius
- Danutė Kuodytė
- Viktorija Kuodytė
- Algirdas Latėnas
- Rasa Marazaitė
- Janina Matekonytė
- Dalia Morozovaitė
- Kristina Ovčinikaitė
- Vidas Petkevičius
- Lukas Petrauskas
- Aušra Pukelytė-Kazanavičienė
- Jonė Dambrauskaitė-Šadeikė
- Matas Sigliukas
- Dovilė Šilkaitytė-Rimkevičienė
- Saulius Sipaitis
- Gediminas bei Simonas Storpirščiai
- Vytautas Taukinaitis
- Neringa Varnelytė
Ankstesni
- 1965–1968 m. – Aurelija Ragauskaitė;
- 1968–1975 m. – Vytautas Čibiras;
- 1975–1988 m. – Dalia Tamulevičiūtė;
- 1989–1992 m. – Rūta Vanagaitė;
- 1992–1995 m. – Antanas Šurna;
- 1995–1997 m. – Jonas Vaitiekaitis (g.1944);
- 1997–2016 m. – Algirdas Latėnas;
- Nuo 2016 m. – Audronis Liuga.[6]
| Spektaklis | Autorius | Režisierius | Premjera |
|---|---|---|---|
| Lukas | Gudmundur Steinsson | Algirdas Latėnas | 2016 m. rugsėjo 16 d. |
| Bėgikas | Mattias Andersson | Olga Lapina | 2016 m. spalio 20 d. |
| Coliukė | Pagal H. K. Anderseno pasaką | Ričardas Matačius | 2016 m. lapkričio 26 d. |
| Pasirinkimas | Mindaugas Nastaravičius | Vidas Bareikis | 2016 m. gruodžio 10 d. |
| Junas Gabrielis Borkmanas | Henrik Ibsen | Gintaras Varnas | 2017 m. vasario 10 d. |
| Apsėdimas | Pagal Fiodorą Dostojevskį | Povilas Makauskas | 2017 m. birželio 21 d. |
| Apie baimes | Teklė Kavtaradze | Olga Lapina | 2017 m. rugsėjo 13 d. |
| Cinkas | Pagal Svetlaną Aleksijevič | Eimuntas Nekrošius | 2017 m. lapkričio 29 d. |
| Broliai Liūtaširdžiai | Astrid Lindgren | Kirsten Dehlholm | 2018 m. sausio 20 d. |
| Autonomija | Ildikó Gáspár | Árpád Schilling | 2018 m. kovo 9 d. |
| Šveikas | Pagal Jaroslavo Hašeko romaną | Adomas Juška | 2018 m. balandžio 24 d. |
| Raudona | John Logan | Valentinas Masalskis | 2018 m. lapkričio 22 d. |
| Valhala. poetiniai (išsi)tardymai | Pagal Rimvydo Stankevičiaus poeziją | Andrius Bialobžeskis | 2019 m. sausio 18 d. |
| Vienos miško pasakos | Pagal Ödöno von Horvátho pjesę | Yana Ross | 2019 m. vasario 15 d. |
| Fikcijos | Pagal Jorge Luis Borges | Adomas Juška | 2019 m. kovo 8 d. |
| Sapnavau sapnavau | Teklė Kavtaradze | Kamilė Gudmonaitė | 2019 m. gegužės 17 d. |
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
