Varnabūdės giria

54°37′40″ š. pl. 23°36′20″ r. ilg.

Varnabūdės giria netoli Utalinkos

Varnabūdės girios eglynas su kiškiakopūsčių ir asiūklių pomiškiu

Varnabūdės giria, Varnabūdės miškai – miškų masyvas Lietuvoje, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose, 9 km į pietus nuo Kazlų Rūdos. Užima 52,9 km² teritoriją.

Geografija

Masyvą sudaro Varnabūdės, Klevinės ir Mikališkės miškai. Masyvas netaisyklingos formos, išskaidytas įsiterpiančių gyvenviečių, laukų ruožų. Pietiniu pakraščiu teka Jiesia (su intakais Egliniu, Mergašiliu), vakaruose išteka Sasna (su intakais Utalina, Santaka), šiaurėje – Vabalkšnė (su Asiniu). Upelių vagos sureguliuotos.

Būdingi vėlėniniai glėjiški ir glėjiniai sujaurėję priemoliai ir moliai. Paviršius lygus.

31-ajame miško kvartale yra archeologinis paminklas – Grabavos pilkapynas. Taip pat įsteigtas Varnabūdės pedologinis draustinis. Miške ar greta jo įsikūrusios gyvenvietės: Obelinė, Klevinė, Smalinyčia, Beržinbūdė, Mergašilis, Veselava, Mačiuliškės, Elniakalnis, Šarabūdė, Plutiškės, Utalinka, Gluškabūdė, Varnabūdė.

Medynai

Medynų sudėtis:

• eglynai – 36 %
• beržynai – 34 %
• juodalksnynai – 22 %
• drebulynai – 5 %
• skroblynai – 2 %
• pušynai – 2 %

Pagal amžių medynus sudaro: jaunuolynai – 19 %, pusamžiai medžiai – 43 %, pribręstantys – 26 %, brandūs medynai – 12 %. Vidutinis medynų amžius – 49 metai^[1].

Gyvūnija

Varnabūdės girioje sutinkami stambieji kanopiniai žinduoliai – šernai, stirnos, briedžiai, elniai. Yra usūrinių šunų, lapių, kiškių, kiaunių, voverių, ondatrų, bebrų. Sutinkamos jerubės, slankos, juodieji gandrai, plėšrieji paukščiai.

Šaltiniai

1. Algirdas Brukas. Varnabūdės giria. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 458–459