Vestminsterio statutas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Vestminsterio statutas (angl. Statute of Westminster) − 1931 m. D. Britanijos parlamento paskelbtas aktas, nustatęs dominijų teisinį statusą ir jų santykius su metropolija.[1]
Australijos istorija |
Australijos priešistorė (Aborigenai) |
Australijos atradimas |
Naujojo Pietų Velso kolonija |
Van Diemeno žemė, Viktorija, Kvinslandas, Vakarų Australija, Pietų Australija |
Australijos Sandrauga: |
Konstitucinis aktas |
Vestminsterio statutas |
Australijos aktas |
Statutas įteisino 1926 m. ir 1930 m. imperijos konferencijų sprendimus, leidžiančius dominijoms savarankiškai tvarkyti vidaus ir užsienio politiką, suteikiančius joms lygias teises su D. Britanija: pagal šį statutą įgijusioms dominijos statusą teritorijoms nebetaikomi D. Britanijos įstatymai, panaikinami jose D. Britanijos teismai; įstatymų leidyba, teritorijos valdymas ir teismai pereina į dominijos kompetenciją.
Dauguma dominijų savo valstybės vadovu pripažįsta D. Britanijos karalių, kuriam vietose atstovauja jo skiriamas generalgubernatorius arba vicekaralius. Vėliau Vestminsterio statutu pagrindu imta kurti Britų Sandraugos teisinę bazę.