1625 m.

1625 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Metai: 1622 1623 1624 - 1625 - 1626 1627 1628 MDCXXV metai

Dešimtmečiai: 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as

Šimtmečiai: XVI amžius - XVII amžius - XVIII amžius

2 tūkstantmetis

1625 metai (4 psl.)

Lietuvoje

Įvykiai

• Rugpjūčio 7 d. – Biržų pilį apgulė 8000 karių Švedijos kariuomenė, kuriai vadovavo pats Švedijos karalius Gustavas II Adolfas. Tai buvo pirmasis priešo įsiveržimas į etnografinę Lietuvą nuo 1435 m.
• Rugsėjo 7 d. – Biržų pilies įgula pasidavė švedams, pilis buvo sugriauta. Švedai išsivežė 60 patrankų.

Nedatuota

• Kristupas Radvila Kėdainiuose įkūrė evangelikų reformatų parapinę mokyklą.
• Motiejus Kazimieras Sarbievijus Kelne išleido "Lyrikos knygas"

Gimtadieniai

Nedatuota

• Simonas Karolis Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas (m. 1699 m.).
• Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis veikėjas (m. 1662 m.).

Mirtys

• Liepos 15 d. – Samuelis Dambrovskis, Lietuvos evangelikų liuteronų teologas, pamokslininkas (g. 1577 m.).
• Gruodžio 18 d. – Jonas Jurgis Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1588 m.).

Nedatuota

• Jurgis Mykolas Tiškevičius, SJ, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1533 m.).

Pasaulyje

Mirtys

• Kovo 27 d. – Džeimsas VI, Škotijos, Anglijos ir Airijos karalius, pirmasis pasivadinęs Didžiosios Britanijos karaliumi. Nuo 1567 m. liepos 24 d. jis valdė Škotiją Džeimso VI vardu. Po 1603 m. kovo 24 d. įvykusios Karūnų sąjungos jis Džeimso I vardu tapo ir Anglijos bei Airijos valdovu. Jis buvo pirmasis Stiuartų kilmės Anglijos monarchas, įžengęs į sostą po paskutiniosios Tiudorų valdovės Elžbietos I, nepalikusios paveldėtojo, mirties (g. 1566 m.).
• Gegužės 17 d. – Fransiskas de Lerma, Ispanijos valstybės veikėjas (g. 1553 m.).
• Lapkričio 19 d. – Henrikas Fajolis, prancūzų mokslininkas, suformulavęs administracinės veiklos organizavimo teorinius pagrindus. Jis į valdymą pažiūrėjo tarsi „iš viršaus”, kaip į savarankišką sistemą, kuri svarbi ne tik gamybinėms organizacijoms, bet taip pat ir valstybės valdymo veiklai (g. 1841 m.).