Liuteronybė

Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje. Pradininkas – Martynas Liuteris (1483–1546 m.). Liuteronybėje nėra griežtos ribos tarp dvasininkų ir pasauliečių, visi pripažįstami šventais Kristuje. Nėra vienuolijos ir celibato, iš 7 Romos krikščionybės sakramentų liuteronų pripažįstami tik Krikštas ir Komunija.

Martynas Liuteris

Liuteronais save laiko ~82,6 mln. krikščionių (2006 m.).

Istorija

Liuteronų ženklas

Formalia liuteroniškosios reformacijos judėjimo pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai augustinų vienuolis M. Liuteris ant Vitenbergo pilies (dab. Saksonijos-Anhalto žemėje) durų prikalė savo garsiąsias 95 tezes, nukreiptas prieš neribotą popiežiaus valdžią ir indulgencijų (atlaidų) pardavinėjimą. Pagrindinis M. Liuterio siekis buvo atnaujinti Romos katalikų bažnyčią, grąžinti ją prie Biblijos mokymo ir pirmųjų krikščionių išpažinimo ir patirties. Dėl nesutarimų, diskusijų ir jų išprovokuotų prakeikimų M. Liuterio šalininkai suformavo atskirą bažnyčią^[1].

Liuteronybė Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Liuteronybė Lietuvoje.

Liuteronybę Lietuvoje XVI a. pradžioje pradėjo skelbti Abraomas Kulvietis (1510–1545), M. Liuterio ir P. Melanchtono (1497–1560 m.) mokinys. Lietuvoje yra 54 liuteronų parapijos (2008 m.). Centras – Vilniuje. Taip pat yra jiems giminiškų evangelikų reformatų (kalvinistų) bendruomenių.

Parapijos

Alkiškiai Batakiai Biržai Būtingė Dovilai Joniškis

Juodkrantė Jurbarkas Katyčiai Kaunas Kėdainiai Kelmė

Kintai Klaipėda Kretinga Kretingalė Lauksargiai Marijampolė

Mažeikiai Natkiškiai Nida Pagėgiai Palanga Panevėžys

Piktupėnai Plikiai Priekulė Radviliškis Ramučiai Raseiniai

Rukai Rusnė Sartininkai Saugos Skaudvilė Skirsnemunė

Skuodas Smalininkai Sudargas Šakiai Šiauliai Šilalė

Šilutė Švėkšna Tauragė Vanagai Vilkyškiai Vilnius

Virbalis Vištytis Vyžiai Žeimelis Žemaičių Naumiestis Žukai