Akrojoga

Akrojoga (arba kitaip Akrobatinė joga; angl. acroyoga)^[1] – XX–XXI a. sandūroje atsiradusi jogos atšaka, susidedanti iš akrobatikos pratimų ir jogos filosofijos bei tajų masažo elementų.^[2]

Istorija

1999 m. akrojoga pradėta vystyti Montrealyje, Kanadoje. 2006 m. atsirado atšaka Kalifornijoje, JAV. Jessie Goldberg ir Eugene Poku, Montrealio akrojogos įkūrėjai, sujungė akrobatiką, jogą, šokius (breikas ir kt.) ir kovos menus.^[3] Jason Nemer ir Jenny Klein, Kalifornijos akrojogos steigėjai, apjungė akrobatiką, jogą ir tajų masažą.^[4] Europoje ir kitose pasaulio šalyse taip pat vystosi akrojoga. Lietuvoje akrojoga ėmė populiarėti 2014 m.

Ypatumai

Akrojogos praktikams reikia lavinti jėgą, lankstumą ir išmokti technikas bei įvaldyti kūno padėtis, kurios leidžia išlaikyti partnerio svorį ant kojų ar rankų bei valdyti savo kūną ore.^[5] Jėgos treniruotėmis gali tapti atsispaudimai arba vaikščiojimas ant rankų. Lankstumo arba jin jogos pratimus geriausia atlikti pabaigoje – po treniruotės ir su porininku. Geriausia mokintis su stipriu, patyrusiu partneriu.^[5] Viena svarbiausių akrojogos technikų yra „kaulų apkrovimas“ (angl. stacking the bones), kuomet keliai, alkūnės ir kitos judančios vietos ištiesinamos ir tuomet apkrova tenka kaulams, o ne raumenims.^[6]

Akrojogoje vienas partneris (vadinamas „atramos tašku“; angl. base), dažniausiai gulėdamas ant nugaros ištiestomis kojomis, laiko kitą partnerį (vadinamą „skraiduolį“; angl. flyer) skirtingose pozose ore. Aplink esantys treneriai (vadinami „sergėtojais“; angl. spotters) užtikrina ant žemės ir ore esančių žmonių tinkamą padėtį, kad viršuje esantis žmogus nenukristų.^[7] Esti daug akrojogos pozų.^[8]

• Galerija
• 
  Akrojogos praktika Birutės parke, Palangoje.
• 
  akrojogos poza
• 
  akrojogos poza