Algimantas Nasvytis

Algimantas Nasvytis (1928 m. balandžio 8 d. Kaune – 2018 m. liepos 27 d.) – Lietuvos architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

Algimantas Nasvytis
Gimė	1928 m. balandžio 8 d. Kaunas
Mirė	2018 m. liepos 27 d. (90 metų) Vilnius
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Tėvas	Kazimieras Nasvytis
Motina	Elena Lukoševičiūtė
Sutuoktinis (-ė)	Jadvyga Aldona Laurinavičiūtė
Vaikai	Naglis Nasvytis
Veikla	architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas
Alma mater	1952 m. LSSR dailės institutas
Vikiteka	Algimantas Nasvytis

Biografija

Tėvas Lietuvos kariuomenės gydytojas Kazimieras Nasvytis, brolis architektas Vytautas Nasvytis, sesuo aktorė ir radijo diktorė Undinė Nasvytytė.

1946–1952 m. studijavo LSSR dailės institute, kur įgijo dailininko-architekto diplomą. Nuo 1952 m. dirbo Respublikinėse architektūrinėse dirbtuvėse. 1956–1959 m. Mokslinės restauracinės gamybinės dirbtuvės, 1959–1961 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto architektas. Nuo 1961 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute, nuo 1962 m. projektų vyr. architektas. Nuo 1980 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. VGTU), Urbanistikos katedroje, 1983 m. docentas, nuo 1993 m. profesorius.^[1]

Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 1990–1992 m. Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras. Nuo 1993 m. dirbo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. 1993–1996 m. vadovavo Lietuvos architektų sąjungai.

Projektai

LSSR Aukščiausioji Taryba

Viešbutis „Lietuva“

Baltasis tiltas Vilniuje

• Sąjunginės žemės ūkio parodos Lietuvos paviljono interjeras ir ekspozicija, Maskva, 1952–1954 m., su V. Nasvyčiu, S. Ramuniu
• LSSR MT pirmininko priimamojo interjeras, 1956 m., su V. Nasvyčiu, S. Ramuniu
• Kavinės „Neringa“ interjeras, Vilnius, 1959 m., su V. Nasvyčiu
• Viešbučio „Neringa“ rekonstrukcija, Vilnius, 1959–1960 m., su V. Nasvyčiu
• Visuomeninio prekybos centro dešiniajame Neries krante suplanavimo ir užstatymo projektas, Vilnius, 1964 m., su V. Brėdikiu, V. E. Čekanausku
• Vilniaus centrinis paštas, rekonstrukcija, 1969 m., su V. Nasvyčiu
• Rašytojos Žemaitės paminklo Lenino pr. skvere architektūrinė dalis, Vilnius, 1970 m., su V. Nasvyčiu, skulpt. Petras Aleksandravičius
• Vilniaus miesto centro detalaus planavimo ir užstatymo projekto galutinis variantas, 1974 m., su V. E. Čekanausku, dalyvaujant A. Aleknai, E. Stasiuliui, L. Plumpai
• Buities tarnybų kompleksas dešiniajame Neries krante, Vilnius, 1975 m., su Alina Samukiene
• Gamtininko Tado Ivanausko antkapinis paminklas Tabariškių kapinėse, Kauno raj., 1976 m., su V. Nasvyčiu, skulpt. S. Šarovu
• LSSR dramos teatras (dab. Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Vilnius, 1981 m. (projektavimas 1966–1969 m., statyba nuo 1974 m.), su V. Nasvyčiu
• LSSR Aukščiausiosios Tarybos (dab. LR Seimo) rūmai, Vilnius, 1981 m. (projekto konkursas 1970 m., statyba nuo 1976 m.), su V. Nasvyčiu, R. Stasėnu
• Viešbutis „Lietuva“, Vilnius, 1983 m., su V. Nasvyčiu
• Vilniaus miesto centrinio stadiono konkursas, I premija, 1984 m. (statyba pradėta 1989 m., bet nutrūkus finansavimui sustojo, 2006 m. projektas trumpam atnaujintas), su A. Guču, R. Krištopavičiumi, J. Rusteika, R. Stasėnu
• Dab. Nepriklausomybės aikštė, kartu kairiojo Neries kranto vakarinės dalies planavimo projektas, Vilnius, 1984 m.
• Baltasis tiltas su kavine, Vilnius, 1995 m., su J. Fišeriu
• AB „Vilniaus bankas“ interjero rekonstrukcija, Vilnius, 1996 m., su A. Buču
• Karaliaus Mindaugo paminklas, Vilnius, 2003 m., su R. Krištopavičium, I. Alistratovaite, skulpt. Regimantas Midvikis
• „Vilniaus“ viešbučio Gedimino pr. 20 rekonstrukcija-plėtra pritaikius komercinei ir gyvenamajai funkcijai, Vilnius, 2004 m.
• Daugiabutis gyvenamasis namas Jakšto ir Kaštonų gatvių sankirtoje, Vilnius, 2006 m., su J. Alistratovaite, O. Kiznyte
• LR Seimo II-ųjų ir III-ųjų rūmų rekonstrukcija, Vilnius, 2007 m.^[2]

Įvertinimas

• 1965 m. LTSR nusipelnęs statybininkas
• 1965 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
• 1971 m. LSSR valstybinė premija (su V. Nasvyčiu)
• 1977 m. SSRS Ministrų Tarybos premija
• 1982 m. LSSR liaudies architektas
• 1983 m. SSRS valstybinė premija
• 1991 m. Olimpinio komiteto prezidento A. Samarančo prizas
• 1998 m. LDK Gedimino 4 laipsnio ordinas ^[3]
• 1998 m. Architektūros riterio ordinas
• 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis ^[4]
• 2003 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija
• 2006 m. Šv. Kristoforo statulėlė^[5]
• 2016 m. suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas.
• 2025 m. Lietuvos architektų rūmų garbės ženklas „Lietuvos architektų žiedas“