Aliaksandras Liaudanskis

Aliaksandras Liaudanskis (bltr. Аляксандар Ляўданскі, 1893 m. rugpjūčio 29 d, Jurovas, Minsko sritis – 1937 m. rugpjūčio 27 d. Minskas) – Baltarusijos archeologas, baltų materialiosios kultūros tyrėjas.

Aliaksandras Liaudanskis bltr. Аляксандар Ляўданскі
Gimė	1893 m. rugpjūčio 29 d. Jurjevas, Minsko sritis
Mirė	1937 m. rugpjūčio 27 d. (43 metai) Minskas
Veikla	Baltarusijos archeologas
Alma mater	Smolensko universitetas

Biografija

1922 m. baigė Maskvos Archeologijos instituto Smolensko skyrių. 1922–1927 m. dirbo Smolensko muziejuje ir 1922–1925 m. studijavo Smolensko universitete, 1925–1927 m. jame dėstė (privatdocentas). Nuo 1927 m. Baltarusijos mokslų akademijos istorijos instituto mokslinis sekretorius, nuo 1931 m. archeologijos sekcijos vadovas. Per 1937 m. vykdytas stalinines represijas sušaudytas. Kartu sušaudyti archeologai Sergejus Dubinskis ir Aleksandras Kavalenia. 1958 m. reabilituotas.

Mokslinė veikla

Surinko ir paskelbė akmens, bronzos ir geležies amžių archeologinės medžiagos. Surengė daug žvalgomųjų ir tiriamųjų ekspedicijų; tyrė neolito laikiną gyvenvietę Nižnije Nemykariai, piliakalnius Smolenske. Išsamiai aprašė archeologinių paminklų kompleksus Gnezdove, kasinėjo pilkapius. Tyrė senuosius Rusios miestus (Polockas, Vitebskas, Orša, Zaslavlis, Borisovas). Suklasifikavo, datavo ir nurodė piliakalnių etninę priklausomybę, brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnius priskyrė baltų gentims. Nustatė geležies amžiaus kapinynų datavimą. Parašė daugiau kaip 40 veikalų.^[1]

Bibliografija

• Smolensko gubernijos archeologinio žemėlapio šaltiniai, 1924 m.
• Kai kurie duomenys apie piliakalnius Smolensko gubernijoje, 1926 m.
• Kai kurie duomenys apie akmens amžių ir bronzos epochos kultūrą Smolensko gubernijoje, 1927 m.
• Archeologinės vietovės Sožo, Dniepro ir Kasplios upių baseinuose Smolensko gubernijoje, 1930 m.