Andrius I

Andrius I (arba Andrašis I, veng. András, apie 1015 m. – apie 1060 m. gruodžio mėn. Žire) – 1047-1060 m. Vengrijos karalius.

Andrius I
Arpadų dinastija
Gimė	apie 1015 m.
Mirė	apie 1060 m. gruodžio mėn. Žiras
Tėvas	Bazilis
Sutuoktinis (-ė)	Anastasija
Vaikai	Salamonas Vengras Dovydas Adelheida
Vengrijos karalius
Valdė	1047 m. - 1060 m. (~13 metų)
Pirmtakas	Petras Urseola
Įpėdinis	Bela I
Vikiteka	Andrius I

Biografija

Kilęs iš Arpadų dinastijos. Tėvas Vengrijos kunigaikštis Bazilis.

Šeima

Žmona Kijevo kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo duktė Anastasija. Jiems gimė:

• Salamonas Vengras (1052-1087 m.), Vengrijos karalius
• Dovydas (m. 1094 m.)
• Adelheida (1040-1062 m.), jos vyras Čekijos karalius Vratislavas II

Valdymas

Kai Steponas I Šventasis apakino jo tėvą, su broliais pabėgo į Kijevą, persekiojami karaliaus Abos Samuelio ir jo įpėdinio Petro Urseolos pasitraukė į Čekiją.

1046 m. nuslopinęs antikrikščioniškus sukilimus, per kuriuos nužudytas Vengrijos karalius Petras Urseola, užėmė sostą. Sustiprino centrinę valdžią, pakeitė bažnytinę organizaciją. 1051 m. ir 1052 m. atlaikė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko III puolimus ir išsivadavo nuo vasalinės priklausomybės. Nužudytas brolio Belos I šalininkų.^[1]