Andrius II
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Andrius II Jeruzalietis (arba Andrašis II, veng. András II, kroat. Andrija II, apie 1177 m. – 1235 m. rugsėjo 21 d. Budoje) – 1205–1235 m. Vengrijos karalius.
Remove ads
Biografija
Kilęs iš Arpadų dinastijos. Tėvas Vengrijos karalius Bela III, motina Agnesė.
Šeima
1200 m. vedė. Žmona Gertrūda fon Meran-Andechs (m. 1213 m.). Jiems gimė:
- Marija (1204–1237 m.), jos vyras Bulgarijos caras Ivanas Asenas II
- Bela IV (1206–1270 m.), Vengrijos karalius
- Šv. Elžbieta Vengrė (1207–1231 m.), jos vyras Tiuringijos landgrafas Liudvikas IV
- Kalmanas (1208–1241 m.), Haličo kunigaikštis
- Andrius (m. apie 1234 m.), Haličo kunigaikštis
Antroji žmona (vedė 1215 m. vasario 2 d.) Lotynų imperijos imperatoriaus Petro Kurtenė duktė Jolanta Kurtenė (1200–1233 m.). Su ja gimė duktė Jolanta (1219–1251 m.), jos vyras Aragono kunigaikštis Jokūbas I Aragonietis, jų duktė – 1270–1271 m. Prancūzijos karalienė Izabelė Aragonietė.
1234 m. gegužės 14 d. vėl vedė. Trečioji žmona Beatričė d’Estė, su ja gimė sūnus Steponas (1235–1272 m.), Slavonijos hercogas.
Remove ads
Valdymas
Užėmė sostą nuvertęs sūnėną Vladislovą II. Dėl nesėkmių per 1217–1221 m. Penktąjį kryžiaus žygį, prastos šalies ekonominės padėties, didikų savivalės jis nusileido sukilusiems bajorams ir 1222 m. paskelbė Aukso bulę. Ji išplėtė didikų ir vidutiniųjų bajorų teises, gerokai apribojo karaliaus valdžią. 1211 m. pakvietė Kryžiuočių ordiną ginti Transilvanijos nuo kumanų, bet 1225 m. už mėginimą kurti savarankišką valstybę iš Vengrijos ordiną išvijo.[1]
Šaltiniai
Literatūra
Nuorodos
Galerija
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads

