Antoine Henri Becquerel
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Antuanas Anri Bekerelis (pranc. Antoine Henri Becquerel, 1852 m. gruodžio 15 d. – 1908 m. rugpjūčio 25 d.) – prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas.[1]
Remove ads
Biografija
Anri Bekerelis gimė Paryžiuje, studijavo mokslą Politechnikos koledže (École polytechnique) ir inžineriją Valstybinėje tiltų ir kelių mokykloje (École Nationale des Ponts et Chaussées). 1890 m. vedė Louise Désirée Lorieux.
1892 m. trečiasis iš savo šeimos užėmė taikomosios fizikos kėdę Muséum national d'histoire naturelle muziejuje. 1884 m. tapo vyriausiuoju inžinieriumi Tiltų ir greitkelių departamente.
1896 m., tyrinėdamas urano fosforescenciją, atsitiktinai atrado radioaktyvumą. Tirdamas Vilhelmo Rentgeno darbą ir besiruošdamas eksperimentui su ryškia saulės šviesa, Bekerelis patalpino fluorescencinį mineralą (urano druską) tarp fotografinių plokštelių ir viską įsuko į juodą medžiagą. Tačiau dar prieš atliekant eksperimentą Henris pastebėjo, jog fotografinės plokštelės buvo visiškai apšvitintos. Šis pastebėjimas nuvedė jį prie savaiminio branduolinio spinduliavimo atradimo.
1903 m. Anri Bekerelis už radioaktyvumo atradimą gavo Nobelio fizikos premiją.
1908 m. išrinktas Mokslų akademijos (Académie des Sciences) nuolatiniu sekretoriumi. Tais pačiais metais, sulaukęs 55, mirė Le Croisic.
Remove ads
Pasiekimai ir palikimas
- 1900 m. gavo Rumfordo medalį.
- 1901 m. gavo Helmholco medalį.
- 1903 m. pelnė Nobelio fizikos premiją.
- 1905 m. gavo Bernardo medalį.
Mokslininko vardu yra pavadintas SI sistemos radioaktyvumo vienetas bekerelis (Bq). Taip pat jo garbei yra pavadinti krateriai Mėnulyje ir Marse.
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads