Audrius Dubietis

From Wikipedia, the free encyclopedia

Audrius Dubietis
Remove ads

Audrius Dubietis (g. 1964 m. gegužės 2 d. Vilnius) – Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras.

Daugiau informacijos Gimė, Veikla ...
Remove ads

Biografija

1989 m. baigė Vilniaus universitetą. 1996 m. apgynė disertaciją „Galingų pikosekundinių impulsų netiesinė spūda esant tribangei sąveikai“,[1] fizinių mokslų daktaras. Nuo 1989 m. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro Kvantines elektronikos katedros mokslo darbuotojas, nuo 2005 m. vyriausiasis mokslo darbuotojas, nuo 2006 m. profesorius. 2018 m. jam buvo suteiktas Vilniaus universiteto išskirtinio profesoriaus statusas [2].

Šiuo metu vadovauja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro Ultrasparčiosios netiesinės optikos mokslinei grupei [3].

Remove ads

Mokslinė veikla

Mokslinių tyrimų kryptys: netiesinė optika, lazerių fizika, atmosferos reiškinių fizika ir optika, astronomija. 1992 m. kartu su G. Jonušausku ir A. Piskarsku pasiūlė faziškai moduliuotų šviesos impulsų parametrinio stiprinimo metodą, kurį diegia svarbiausi itin galingi lazerių centrai (Didžioji Britanija, Japonija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir kt.). Išplėtojo šviesos gijų, netiesinių kūginių bangų, impulsinių Beselio pluoštų saviveikos teoriją ir eksperimentinius tyrimus bei praktinį taikymą. Teoriškai ir eksperimentiškai ištyrė lokalizuotųjų šviesos darinių – netiesinių X–bangų savaiminį susidarymą intensyvių šviesos impulsų saviveikos metu. Nagrinėja keturių bangų parametrinę šviesos sąveiką skaidriose izotropinėse terpėse, daugiagijų šviesos pluoštų sklidimą ir jų valdymą. Paskelbė daugiau kaip 90 mokslinių straipsnių (citavimo indeksas viršija 1200). Parašė mokslo populiarinamųjų straipsnių.[4]

Remove ads

Įvertinimas

  • 2004 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Netiesinė šviesos lokalizacija (1993–2003 m.)“ (kartu su Gintaru Valiuliu ir Arūnu Varanavičiumi)[5].
  • 2019 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Intensyvios lazerio spinduliuotės sąveika su medžiaga: nuo fundamentinių tyrimų iki naujų technologijų (2004-2018)“ (kartu su Miku Vengriu ir Mangirdu Malinausku) [6]

Šaltiniai

Loading related searches...

Wikiwand - on

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

Remove ads