Augustinai

Augustinai, dažnai Augustinijonai (lot. augustiniani) – katalikų vienuoliai, savo gyvenimą grindžiantys įtakingo bažnyčios teologo ir filosofo šv. Augustino (354–430 m.) mokslo dvasia. Vienuolijos tikslas - misijos, sielovados darbas. Centralizuota ordino organizacija artima dominikonų ordinui.

Augustinai
Įsteigta	1256 m.
Lietuvoje nuo	1410 m. (iki 1864 m.)[1]

Vienuolija įkurta 1256 m. Italijoje, popiežiui Aleksandrui IV sujungus keletą atsiskyrėlių bendruomenių, besilaikančių šv. Augustino regulos. Nuo 1303 m. ordinas priskirtas elgetaujančioms vienuolijoms. Nuo XIV a. atsiskyrė observantiškos (basųjų augustinų) kongregacijos, pasižyminčios regulos griežtumu.

Augustinijonų šakos

Augustinams priklausiusi Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia

Dvi pagrindinės augustinijonų šakos:

bendro gyvenimo reguliarieji kanauninkai

• Laterano kanauninkų Išganytojo kongregacija (įkurta IX a.),
• Austrijos Laterano kanauninkų kongregacija (įkurta XI a.),
• Šveicarijos šv. Mauricijaus kongregacija (įkurta 1128 m.),
• Didžiojo šv. Bernardo ligoninių Kongregacija (įkurta XI a.),
• Vindesheimo kongregacija (įkurta 1386 m.).

šv. Augustino eremitų – atsiskyrėlių ordinas

• šv. Augustino brolių ordinas – O.S.A. (sudarytas 1256 m., sujungiant savarankiškai veikusius atskirus vienuolynus vieno generalinio viršininko valdžion),
• augustinijonai rekolektai – O.A.B. (įkurtas 1588 m.),
• augustinijonai diskalceatai – basieji – O.A.D. (įkurtas 1592 m.)
• augustinijonai asumpcijonistai – A.A. (įkurtas 1845 m.)

Lietuvoje

LDK pirmasis augustinų vienuolynas įsteigtas XV a. pradžioje Lietuvos Brastoje. Vėliau – Gardine, Vilniuje, Kaune. XIX a. antroje pusėje caro valdžia vienuolynus uždarė. Daugiau augustinai Lietuvos teritorijoje nebeatsikūrė. Lietuvoje veikę augustinai priklausė šv. Augustino eremitų ordinui. Jie Lietuvoje neturėjo savo provincijos, nes per mažai buvo vienuolynų ir vienuolių.