Balis

Balis (indonez. Bali) – Indonezijos sala ir provincija, esanti tarp Javos ir Lomboko salos, priklausanti Mažosioms Sundos saloms. Administracinis centras – pietinėje salos dalyje esantis Denpasaras.

Balio provincija Provinsi Bali
Laiko juosta: (UTC+8) ------ vasaros: (UTC)
Valstybė	Indonezija
Administracinis centras	Denpasaras
Regencijos	8
Gubernatorius	Dewa Made Beratha
Gyventojų (2020)	4 317 404[1]
Plotas	5 780 km²
Tankumas (2020)	747 žm./km²
Vikiteka	Balio provincijaVikiteka

Geografija

Aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis

Salos ilgis 153 km, plotis 112 km, ji tėra tik 3,2 km nutolusi nuo Javos salos. Aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis (3148 m, aktyvus 1963−64 m., atsinaujino aktyvumas 2017 m.). Prieš 30 000 metų Baturo ugnikalnio išsiveržimas buvo vienas galingiausių žmonijos istorijoje.

Į rytus nuo Balio salos eina Voliso linija.

Salas supa koraliniai rifai.

Klimatas karštas, vasaros lietingos.

Ekonomika

Derlingose, vulkaninėse uolienose, pritaikius dirbtinį drėkinimą gerai auga ryžiai, kava, cukranendrės, tabakas. Svarbus turizmo vaidmuo.

Regencijos

Provincija dalinama į 8 regencijas (kabupaten) ir vieną miestą (kota), kurie įsteigti 1958 m. Šios savo ruožtu skirstomos į 57 kecamatanus (kecamatan). Kecamatanus sudaro 80 miestelių (kelurahan) ir 636 kaimų (desa).

Kodas	Pavadinimas	Centras	Plotas (km2)	Gyventojų 2000	Gyventojų 2010	Gyventojų 2020	Gyventojų 2024	HDI[2] 2023
51.01	Džembranos regencija	Negara	849,13	231 806	261 638	317 064	325 600	0.740
51.02	Tabanano regencija	Singasana	849,31	376 030	420 913	461 630	467 700	0.774
51.03	Badungo regencija	Mangupura	398,75	345 863	543 332	548 191	568 500	0.831
51.04	Gianjaro regencija	Gianjaras	364,36	393 155	469 777	515 344	527 100	0.792
51.05	Klungkungo regencija	Semarapura	313,96	155 262	170 543	206 925	209 300	0.731
51.06	Banglio regencija	Banglis	526,76	193 776	215 353	258 721	262 300	0.708
51.07	Karangasemo regencija	Amlapura	839,32	360 486	396 487	492 402	502 300	0.709
51.08	Bulelengo regencija	Singaradža	1 322,68	558 181	624 125	791 813	814 800	0.740
51.71	Denpasaras	–	125,87	532 440	788 589	725 314	755 600	0.847
	Viso		5 590,15	3 146 999	3 890 757	4 317 404	4 461 260	0.771

Istorija

Malajų salyno regionai Balis
Šalis	Indonezija
Tautos	baliečiai
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Kalimantanas, Gova, Molukai, Filipinai batakai, dajakai, papuasai

Balio sala, nepaisant jos mažumo, Malajų salyno istorijoje visada buvo atskiras kultūrinis ir politinis vienetas, saugojęs savo nepriklausomybę ir savitą identitetą.

Priešistorė

Bronzinis Balyje pagamintas Dongsono kultūros būgnas

Balio sala ne kartą buvo susijungusi su gretima Java, dėl ko Žmonės galėjo į ją patekti sausumos tiltais. Seniausi žmogaus (homo erectus) pėdsakai saloje datuojami 1 mln.–200 tūkst. m. pr. m. e.^[3] Homo sapiens (australoidai) į Balio salą atkeliavo 45 tūkst. m. pr. m. e.^[4]

Galiausiai, III tūkst. pr. m. e. pradžioje, Austroneziečių migracijų metu Balis buvo apgyvendintas austroneziečių kalba kalbančių jūros keliautojų kilusių iš Pietinės Kinijos abe Taivano. Jie per Filipinus ir Javą pasiekė Balį, o iš čia migravo tolyn į rytus, apgyvendindami mažąsias Sundos salas. Jie atsinešė žemdirbystės ir ryžių auginimo tradicijas, kiaules. Šie žmonės kirto džiungles, kūrėsi kaimuose. Viena didžiausių jų neolitinių gyvenviečių buvo Cekik vakarinėje salos pakrantėje.^[5]

Nuo VI a. pr. m. e. Balis patyrė kultūrinę įtaką iš žemyno. Tuo metu šiauriniame Vietname klestėjo Dongsono kultūra, kuri pasižymėjo bronziniais būgnais. Tokie būgnai aptinkami ir Balyje. Jie buvo ne tik įvežami, bet ir gaminami vietoje. Nors medžiagą jiems (varį ir alavą) reikėjo gabentis iš kitų salų. Bronzos amžiaus Balio gyventojai naudojo bronzinius virimo indus, įrankius.^[6]

Hinduizmo suklestėjimas

XII a. įrašai vario plokštelėse Balio raštu

Nuo mūsų eros pradžios intensyvėjo Indijos kultūrinė ekspansija į Malajų salyną. VIII a. Balyje randami pirmieji Indų civilizacijos požymiai: įrašų fragmentai, skulptūrėlės. 914 m. datuojamas Belandžongo stulpas turi įrašus sanskritu ir baliečių kalba. Joje užfiksuotas pavadinimas Balidwipa (sanskrito kalboje „Dwipa“ – 'krantas', 'šalis'), vietos valdovo vardas Sri Kesari.^[7] Kartu su Indijos kultūra Balį pasiekė induizmas ir budizmas. IX a. statyta Goa Gadža šventykla yra viena seniausių saloje.

Madžapadhito imperija, kilusi iš Javos, suvienijo visą Malajų salyną, ir 1343 m. prijungė Balį. Vietos valdovų sostinė iš pradžių buvo Sampranganas, vėliau – Gelgelis. Kartu su Madžapahito valdžia Balyje paplito kultūra iš Javos: vajango teatras, kavi raštas, tapybos ir architektūros tradicijos. Dalis baliečių atokiose kalnuotose vietovėse, kurie išsaugojo pirminę Balio kultūrą iki šios įtakos, yra vadinami Bali Aga („pirminiai baliečiai“).^[8]

Balio karalystė

XVI a. Malajų salyne vis labiau įsigalint islamui, Madžapahitas silpo. Visuotinė islamizacija sukėlė hinduizmo kultūros propaguotojų migracijas iš Javos. Dauguma jų kėlėsi į gretimą Balį. Tai dar labiau sustiprino Javos salos ir kultūros įtaką Balyje. Balis liko kone vienintele neislamizuota sala salyne, ir šią kultūrą jis išsaugojo iki šiol.

Balis dalinosi į 9 karalystes, kurių kiekvieną valdė atskira monarchų dinastija. Tarp jų svarbiausia buvo Klungklungas su sostine Gelgelyje. XVI a. jo karalius Dalem Baturenggongas viešpatavo ne tik Balyje, bet ir kontroliavo Lomboką, rytinę Javą bei vakarinę Sumbavą.^[9]

Kolonizacija

Olandų mūšis su baliečiais 1858 m.

Manoma, kad pirmieji Balyje išsilaipinę europiečiai buvo 1512 m. čia plaukę portugalai. Tais metais Balis atsirado ir žemėlapiuose.^[10] 1585 m. portugalai iš Melakos išsiuntė ekspediciją su tikslu įkurti saloje prekybinę faktoriją. Tačiau laivas sudužo prie šiaurinių krantų.

1597 m. saloje netoli Kutos išsilaipino olandas Kornelis de Hutmanas (Cornelis de Houtman). Olandai Malajų salyne kūrė Nyderlandų rytų Indijas, tačiau Balio sala juos mažai domino. Prekyba su jos valdovais buvo palikta kinų, bugių, arabų prekeiviams. Labiausiai dominusi Balio prekė buvo vergai, kurie buvo vertinami dėl meninių gebėjimų, nuolankumo ir grožio. Už vergus buvo atsikaitoma opiumu.^[11]

XIX a. viduryje prasidėjo aktyvi olandų kolonizacija. Saloje esančios karalystės jai priešinosi. Olandai pasitelkė sasakus iš gretimos Lomboko salos, nukariavo salos šiaurę bei rytus, po to – Badungą pietuose. Ilgiausiai priešinosi Tabanano, Karangasemo ir Gianjaro (Gianyar) karalystės.

Olandai matė Balį kaip egzotišką salą, gerai išlaikiusią tradicinę kultūrą. Todėl XX a. pradžioje ėmė ją naudoti turizmui, pritraukiant vakariečius turistus, norinčius patirti egzotiką. Turizmo industrija ypač suklestėjo apie 1930 m.

Indonezijoje

Antrojo pasaulinio karo metu salą trumpam okupavo japonai, o pasibaigus karui administraciją bandė sugrąžinti olandai. Balyje prasidėjo išsivadavimo kova, kuriai vadovavo Gusti Ngurah Rai (dabar jo vardu vadinamas tarptautins Balio oro uostas). 1946 m. sukilimas numalšintas, ir Balis tapo Rytų Indonezijos valstybės dalimi. Kadangi pasipriešinimas tęsėsi, olandai labai žiauriai elgėsi su vietiniais.^[12] Galiausiai 1950 m. Balis įėjo į Indonezijos sudėtį ir 1958 m. tapo provincija.

1963 m. Balį nusiaubė Agungo ugnikalnio išsiveržimas. Atkuriant salos ekonomiką atgaivintas turizmas. Jis ne tik leido gauti pajamas, bet ir išsaugoti unikalią salos kultūrą.

Demografija ir kultūra

Kečako šokis būdingas Balio salai

Saloje gyvena maždaug 3,1 mln. gyventojų. Vyraujanti tauta: baliečiai, yra javiečių, madūriečių mažumos. Kalbos – baliečių ir indoneziečių.

Pasiskirstymas pagal religijas: hinduizmas (93,18 %), islamas (4,79 %), krikščionybė (1,38 %), budizmas (0,64 %).

Balyje išlaikyta unikali induistinė kultūra, kurios centre stovi Balio hinduizmas. Visuomenės santykius formuoja iš Indijos atėjusi kastų sistema. Saloje naudojami tradiciniai Balio kalendoriai, pagal kuriuos nustatomi Naujieji metai, kitos tradicinės šventės. Daug kultūrinių formų saugomos UNESCO kaip nematerialusis kultūros pavelda: su Java Balis dalinasi vajango, gamelano, batikos tradicijas, kai tuo tarpu Balio šokiai būdingi tik šiai salai.