Blogio problema

Blogio problema – akivaizdus blogio nesuderinamumas su Dievo visažinyste, visagalybe ir nesibaigiančiu gerumu.^[1][2]

Blogio problema paprastai formuluojama dvejopai: kaip loginė blogio problema ir kaip evidencinė blogio problema. Pirmuoju atveju bandoma pagrįsti, jog logiškai neįmanoma, kad vienu metu egzistuotų Dievas ir blogis.^[1][3] Antruoju atveju bandoma parodyti, kad, turint omenyje pasaulyje egzistuojantį blogį, menkai tikėtinas visagalio, visažinio ir visiškai gero Dievo egzistavimas.^[2]

Blogio problemą dažnai gvildendavo didieji filosofai. Vienas iš antikos filosofų, kurie kėlė blogio ir gėrio egzistavimo suderinimo klausimą, buvo Epikūras. D. Hjumas Epikūro klausimus apibendrino taip: „Gal Jis nori sustabdyti blogį, bet negali? Tuomet Jis yra bejėgis. O gal Jis gali, bet nenori? Tuomet Jis piktavalis. O gal Jis ir nori, ir gali? Iš kur tuomet blogis?“ Neoplatonizme blogis suprantamas ne kaip autentiška esatis, o kaip gėrio trūkumas.^[4]