Boleslovas Jaloveckis

Boleslovas Jaloveckis (1846 m. rugpjūčio 10 d. Saldutiškyje, Rusijos imperija – 1918 m. Petrograde, TSRS) – karo inžinierius, politikas, generolas, dvarininkas.

Boleslovas Jaloveckis
Gimė	1846 m. rugpjūčio 10 d. Saldutiškis, Rusijos imperija
Mirė	1918 m. (~72 metai) Petrogradas, Rusijos TFSR
Sutuoktinis (-ė)	Anelė Vitkevičiūtė
Vaikai	Jadvyga Mieczysław Jałowiecki Anelė
Veikla	Inžinierius, generolas, politikas, dvarininkas

Biografija

Gimė 1846 m. rugpjūčio 10 d. Saldutiškyje. XIX a. pab.–XX a. pr. valdė Saldutiškio dvarą. Valdė ir Kuktiškių dvarą. 1906 m. kaip Švenčionių apskrities atstovas, dalyvavo Rusijos imperijos Valstybės Dūmoje. Buvo didžiosios Lietuvos valstybės šalininkas, prie kurios lygiomis teisėmis kvietė jungtis lenkus ir baltarusius. 1907 m. Vilniuje lietuvių ir lenkų kalbomis išleido „Lietuva ir jos reikalai, tautiškas Lietuvos katekizmas“. Nuo 1909 m. bendradarbiavo Vilniuje leistame laikraštyje „Litwa“. Saldutiškyje jis užveisė retų augalų dendrologinį parką. Mirė 1917 m. Sankt Peterburge nuo šiltinės.^[1] B. Jaloveckis buvo labai turtingas žmogus, kadangi valdė didelę dalį Rusijos geležinkelių (jam priklausė Pirmoji privažiuojamųjų kelių bendrovė, tiesusi siauruosius geležinkelius) ir metalurgijos pramonės akcijų, gausiai rėmė Lietuvos pabėgėlius Rusijoje Pirmojo pasaulinio karo metais.^[2]

Jo sūnus Mečislovas (1876–1962), baigęs diplomatų mokyklą Peterburge, vėliau politechnikos institutą Halėje, turėjo agronomijos daktaro laipsnį.^[3] Vilniuje paruošė piešinių, pieštų akvarele, kuriuose vaizduojama 1500 dvarų, albumą. 2007 m. liepos 1 d. Lentupio geležinkelio stotyje B. Jaloveckiui atminti pastatytas biustas.