Buran

„Buran“ (rus. Буран − pūga, buranas) – daugkartinio naudojimo pilotuojamas erdvėlaivis, sukurtas Sovietų Sąjungoje.^[1] Iki 1988 m. įvyko 24 skrydžiai atmosferoje ir vienas bepilotis skrydis į orbitą aplink Žemę. 1988 m. pradėjus byrėti TSRS, šio daugkartinio erdvėlaivio kūrimo projektas netrukus buvo uždarytas.

„Buran“ Le Burže parodoje, 1989 m.

„Buran“ Maskvos Gorkio parke

Erdvėlaivio transportavimas Reinu į Špejerio technikos muziejų (Technik-Museum Speyer)

Istorija

„Burano“ konstravimas pradėtas 1976 m. Šis projektas buvo panašus į JAV plėtotą „Space Shuttle“ programą, tačiau turėjo ir kelis išskirtinius bruožus: raketa-nešėja „Energija“, galinti iškelti į kosminę orbitą „Buraną“ arba naudingą iki 100 t masės krovinį; „Burano“ stabdymui nusileidus buvo panaudota parašiutų sistema. Šią idėją vėliau perėmė JAV daugkartinių erdvėlaivių konstruktoriai.

Bepilotis erdvėlaivis aplink Žemę apskriejo du kartus, bet daugiau į kosmosą „Buran“ niekada nebuvo paleidžiamas, nors vyriausiojo sistemos „Energija“-„Buran“ konstruktoriaus Boriso Gubanovo teigimu, „Buran“ galėtų atlikti šimtą skrydžių į kosmosą. Nepaisant kosmonautų bendruomenės spaudimo nuskraidinti erdvėlaivį į kosmosą su įgula, jis taip ir nebuvo pritaikytas žmonių gabenimui į kosmosą. „Buran“ buvo kurti kaip karinės paskirties erdvėlaiviai, kurių misija – gabenti ginklus, gal net branduolinius. Amerikietiški analogai taip pat naudoti ir kariniais tikslais.^{[reikalingas šaltinis]}

„Buranų“ – laivų ir maketų – buvo pagaminta daugiau nei 10 (tarp kurių 8 maketai). Į kosmosą autonominiu režimu pakilo 1К 11F35. Po skrydžio jis ilgą laiką dulkėjo Baikonuro kosmodromo montavimo-bandymų korpuse, po to tapo Kazachstano nuosavybe. Vienu metu laivas buvo įkeistas užsienio kreditoriams. 2002 m. jį sunaikino ant jo įgriuvęs pastato stogas. Laivas 2K buvo 95 % paruoštas skrydžiui į sovietų kosminę stotį „Mir“. Liko Baikonure ir tapo Kazachstano nuosavybe. Laivas 3K – buvo 50 % paruoštas Tušino mašinų statybos gamykloje, vėliau parduotas. Laivai 4K ir 5K nuimti nuo pastolių, išrinkti ir sunaikinti. 2022 m. liepos mėn. šaltiniais, Baikonuro kosmodromo teritorijos apleistose patalpose yra laikomi du apleisti erdvėlaiviai.^[2]

Vienintelis nenuniokotas „Buranas“ yra saugomas Špejerio technikos muziejuje Pietų Vokietijoje.^[3] Į jį laivas pateko iš Bahreino.^[4] Šis 36 m ilgio, 24 m pločio, 16 m aukščio, 61 t svorio „Buranas” skrydį atliko 1988 m. 1993 m. uždarius kosminę programą, kur naudotas šis laivas, jo savininku tapo Bahreino sultonas. Jis ir perdavė laivą muziejui.

Lietuvių indėlis

Rimantas Stankevičius buvo lakūnas bandytojas, vienintelis lietuvis-kosmonautas, kuris nuo 1984 m. rugsėjo mėn. rengėsi skrydžiui erdvėlaiviu „Buran“. Skraidė lėktuvais-laboratorijomis „Tu-154“ ir „MiG-25“, kur buvo įrengtos „Burano“ valdymo sistemos. Moksliniame gamybiniame susivienijime „Energija“ jis buvo rengiamas „Burano“ vadu.

Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai prisidėjo prie daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Buran“ programos. Lietuvos tekstilės institutas sukūrė kosminio laivo šilumos izoliacines plokštes, kosmonautų rūbus ir skafandrus. Kauno technologijos universitetas pagal programą „Energija-Buranas“ sukūrė ultragarsinį srauto matuoklį. Tačiau 1990 m. tiesioginiai ryšiai su Rusijos aukštųjų technologijų kosmoso ir karinių programų kūrėjais ir įgyvendintojais nutrūko.^[5]