Eurazinė kuosa
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Eurazinė kuosa (Coloeus monedula) – varninių (Corvidae) šeimos, kuosų (Coloeus) genties paukštis. Lietuvoje priklausomai nuo regiono, nuo seno įprastai vadinama kuosa, kniauke, pusvarne.

Remove ads
Išvaizda
Eurazinė kuosa dydžiu mažesnė už miesto balandį. Jos kūno ilgis 34-39 cm, tarp abiejų išskleistų sparnų galų atstumas 64-73 cm, svoris 175–280 g. Nuo kitų varninių skiriasi šviesiais kaklo šonais, trumpesniu snapu, greitesniu polėkiu ir būdingu tik jai balsu. Abiejų lyčių viršugalvis, nugara, uodega ir sparnai juodi, melsvo metalo blizgesio. Kaklas pilkas, jo šonai balsvi.
Paplitimas
Paplitimas pasaulyje
Eurazinės kuosos aptinkamos beveik visoje Europoje – Britų salose, Iberijos pusiasalyje, Maroko ir Alžyro šiaurinėse dalyse, pietiniame Vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje, Kašmyre, vakarų Kinijos Sindziango provincijoje. Negyvena tik Europos šiaurės pakraščiuose – šiaurinėje Skandinavijoje, šiaurinėje Rusijoje, Islandijoje.
Paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje gyvena Eurazinių kuosų Coloeus monedula soemmerringii porūšis. Šalyje jos iš dalies sėslios, tačiau apie 40 proc. migruoja į artimiausius šiltesnius kraštus – Lenkiją, Vokietiją. Grįžtančios pas mus pasirodo apie kovo vidurį.
Remove ads
Elgsena
Gyvena miestuose, gyvenvietėse, miškų pakraščiuose, parkuose, soduose, senose sodybose. Labai vikri ir triukšminga, dažnai laikosi su savo gentainiais – pilkosiomis varnomis, kovais, paprastaisiais krankliais. Rudenį ir žiemą didžiuliai kuosų būriai nakvoja didelių miestų ir gyvenviečių želdiniuose.
Monogamės. Gyvena nedidelėmis ir didesnėmis kolonijomis. Lizdus krauna uoksuose, pastogėse, palėpėse, bokštuose, ventiliacijos angose. Lizdus krauti pradeda kovo pabaigoje. Dažniausiai peri kolonijomis. Deda 4-7 smailiais galais, žalsvos arba melsvos spalvos su rusvomis dėmelėmis kiaušinius. Tik patelė peri 17–23 dienų, o perinčią patelę maitina patinas. Išsiritusius jauniklius maitina abu porelės nariai. Susmulkintą ir seilėmis suvilgytą maistą atneša žiočių maiše. Lizdą jaunikliai palieka po 30 dienų.
Intelektas
Kembridžo universiteto profesorius Bird teigia, jog Varninių šeimos nariai (varnos, kuosos, kovai, šarkos, kėkštai) intelektu įvairiais aspektais prilygsta primatams, ypatingai įrankių gamyboje ir naudojime[2].
Kuosos taip pat įsimena ir atpažįsta žmonių veidus[3]. Kembridžo universiteto tyrime kuosos skleidė įspėjamuosius garsus, jei prie jų lizdo artėjo anksčiau jų perėjimo vietas lietęs žmogus.
Remove ads
Mityba
Eurazinės kuosos yra visalesės. Per veisimosi sezoną daugiausia minta iki 18 cm ilgio įvairiais bestuburiais – vabzdžiais, jų vikšrais, kirmėlėmis, taip pat pagauna nedidelių pelinių graužikų, šikšnosparnių, pasmaguriauja paukščių kiaušiniais. Ne veisimosi metu minta augaliniu maistu – grūdais, gilėmis, padaro žalos sodams, išlesa daug ankstyvųjų veislių obuolių, kriaušių. Žiemą lankosi sąvartynuose.
Remove ads
Porūšiai
Išskiriami keturi eurazinių kuosų porūšiai:
- Coloeus monedula cirtensis (Rothschild & E. J. O. Hartert, 1912); Paplitusios šiaurės rytų Alžyre.
- Coloeus monedula monedula Linnaeus, 1758; Paplitusios Skandinavijoje.
- Coloeus monedula soemmerringii J. G. Fischer von Waldheim, 1811; Paplitusios nuo Centrinės Europos rytų (pietinėje Suomijoje, Baltijos šalyse įskaitant Lietuvą, rytų Lenkijoje, Balkanuose, Graikijoje), dar toliau į rytus (Turkijoje, Kipre, šiauriniame Izraelyje, pietinėje Vakarų Sibiro dalyje iki Baikalo ežero, Vidurinėje Azijoje, vakarinės Kinijos Sindziango provincijoje, Kašmyre).
- Coloeus monedula spermologus Vieillot, 1817; Paplitusios Vakarų ir Centrinėje Europoje iki Maroko ir šiaurės vakarų Alžyro.
Remove ads
Galerija
- Eurazinė kuosa (Nyderlandai)
- Eurazinės kuosos
- Eurazinių kuosų būrelis Londono Bušio parke (Bushy Park)
- Eurazinė kuosa Lietuvoje
- Eurazinė kuosa (Vestra Jotalandas)
- Eurazinės kuosos (Izraelis)
- Eurazinė kuosa (Kornvalis)
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads